įsitikrintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsitikrintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintojas	įsitikrintojai
kilm.	įsitikrintojo	įsitikrintojų
naud.	įsitikrintojui	įsitikrintojams
gal.	įsitikrintoją	įsitikrintojus
įnag.	įsitikrintoju	įsitikrintojais
viet.	įsitikrintojuje	įsitikrintojuose
šauksm.	įsitikrintojau	įsitikrintojai

• Skiemenys: į-si-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. įsitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsitikrintoja.

įsitikrintojų

1. tas, kuris įsitikrina

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

įsitikrintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsitikrintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintoja	įsitikrintojos
kilm.	įsitikrintojos	įsitikrintojų
naud.	įsitikrintojai	įsitikrintojoms
gal.	įsitikrintoją	įsitikrintojas
įnag.	įsitikrintoja	įsitikrintojomis
viet.	įsitikrintojoje	įsitikrintojose
šauksm.	įsitikrintoja	įsitikrintojos

• Skiemenys: į-si-tik-rin-to-jų
• žr. pagr. f. įsitikrintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrintojas.

įsitikrintojų

1. ta, kuri įsitikrina

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---