įsitikrintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsitikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsitikrintas, mot. g. įsitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintas	įsitikrinti	įsitikrinta	įsitikrintos	įsitikrinta	-
kilm.	įsitikrinto	įsitikrintų	įsitikrintos	įsitikrintų	-	-
naud.	įsitikrintam	įsitikrintiems	įsitikrintai	įsitikrintoms	-	-
gal.	įsitikrintą	įsitikrintus	įsitikrintą	įsitikrintas	-	-
įnag.	įsitikrintu	įsitikrintais	įsitikrinta	įsitikrintomis	-	-
viet.	įsitikrintame	įsitikrintuose	įsitikrintoje	įsitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintasis	įsitikrintieji	įsitikrintoji	įsitikrintosios	-	-
kilm.	įsitikrintojo	įsitikrintųjų	įsitikrintosios	įsitikrintųjų	-	-
naud.	įsitikrintajam	įsitikrintiesiems	įsitikrintajai	įsitikrintosioms	-	-
gal.	įsitikrintąjį	įsitikrintuosius	įsitikrintąją	įsitikrintąsias	-	-
įnag.	įsitikrintuoju	įsitikrintaisiais	įsitikrintąja	įsitikrintosiomis	-	-
viet.	įsitikrintajame	įsitikrintuosiuose	įsitikrintojoje	įsitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsitikrintas, mot. g. įsitikrinta.
• Skiemenys: į-si-tik-rin-to-jo

įsitikrintojo

1. tas, kurį įsitikrino

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

įsitikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsitikrintojas	įsitikrintojai
kilm.	įsitikrintojo	įsitikrintojų
naud.	įsitikrintojui	įsitikrintojams
gal.	įsitikrintoją	įsitikrintojus
įnag.	įsitikrintoju	įsitikrintojais
viet.	įsitikrintojuje	įsitikrintojuose
šauksm.	įsitikrintojau	įsitikrintojai

• Skiemenys: į-si-tik-rin-to-jo
• žr. pagr. f. įsitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsitikrintoja.

įsitikrintojo

1. tas, kuris įsitikrina

Etimologija

<= įsitikrinti, įsitikrina, įsitikrino <= į- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---