įsivaišinsianti

Taip pat žr.: įsivaišinsiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivaišinsianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivaišinsiantis, mot. g. įsivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišinsiąs, įsivaišinsiantis	įsivaišinsią, įsivaišinsiantys	įsivaišinsianti	įsivaišinsiančios	-	įsivaišinsią
kilm.	įsivaišinsiančio	įsivaišinsiančių	įsivaišinsiančios	įsivaišinsiančių	-	-
naud.	įsivaišinsiančiam	įsivaišinsiantiems, įsivaišinsiantiem	įsivaišinsiančiai	įsivaišinsiančioms, įsivaišinsiančiom	-	-
gal.	įsivaišinsiantį	įsivaišinsiančius	įsivaišinsiančią	įsivaišinsiančias	-	-
įnag.	įsivaišinsiančiu	įsivaišinsiančiais	įsivaišinsiančia	įsivaišinsiančiomis	-	-
viet.	įsivaišinsiančiame, įsivaišinsiančiam	įsivaišinsiančiuose, įsivaišinsiančiuos	įsivaišinsiančioje, įsivaišinsiančioj	įsivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišinsiantysis	įsivaišinsiantieji	įsivaišinsiančioji	įsivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	įsivaišinsiančiojo	įsivaišinsiančiųjų	įsivaišinsiančiosios	įsivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	įsivaišinsiančiajam	įsivaišinsiantiesiems	įsivaišinsiančiajai	įsivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	įsivaišinsiantįjį	įsivaišinsiančiuosius	įsivaišinsiančiąją	įsivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	įsivaišinsiančiuoju	įsivaišinsiančiaisiais	įsivaišinsiančiąja	įsivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	įsivaišinsiančiajame	įsivaišinsiančiuosiuose	įsivaišinsiančiojoje	įsivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivaišinsiantis.
• Skiemenys: į-si-vai-šin-sian-ti

įsivaišinsianti

1. ta, kuri įsivaišins

Etimologija

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---