įskaitytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaitytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitytinas, mot. g. įskaitytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitytinas	įskaitytini	įskaitytina	įskaitytinos	įskaitytina	-
kilm.	įskaitytino	įskaitytinų	įskaitytinos	įskaitytinų	-	-
naud.	įskaitytinam	įskaitytiniems	įskaitytinai	įskaitytinoms	-	-
gal.	įskaitytiną	įskaitytinus	įskaitytiną	įskaitytinas	-	-
įnag.	įskaitytinu	įskaitytinais	įskaitytina	įskaitytinomis	-	-
viet.	įskaitytiname	įskaitytinuose	įskaitytinoje	įskaitytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitytinasis	įskaitytinieji	įskaitytinoji	įskaitytinosios	-	-
kilm.	įskaitytinojo	įskaitytinųjų	įskaitytinosios	įskaitytinųjų	-	-
naud.	įskaitytinajam	įskaitytiniesiems	įskaitytinajai	įskaitytinosioms	-	-
gal.	įskaitytinąjį	įskaitytinuosius	įskaitytinąją	įskaitytinąsias	-	-
įnag.	įskaitytinuoju	įskaitytinaisiais	įskaitytinąja	įskaitytinosiomis	-	-
viet.	įskaitytinajame	įskaitytinuosiuose	įskaitytinojoje	įskaitytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitytinas, mot. g. įskaitytina.
• Skiemenys: į-skai-ty-ti-no

įskaitytino

1. tas, dėl kurio reikia įskaityti

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---