įskolinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolinantis, mot. g. įskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinąs, įskolinantis	įskoliną, įskolinantys	įskolinanti	įskolinančios	-	įskoliną
kilm.	įskolinančio	įskolinančių	įskolinančios	įskolinančių	-	-
naud.	įskolinančiam	įskolinantiems, įskolinantiem	įskolinančiai	įskolinančioms, įskolinančiom	-	-
gal.	įskolinantį	įskolinančius	įskolinančią	įskolinančias	-	-
įnag.	įskolinančiu	įskolinančiais	įskolinančia	įskolinančiomis	-	-
viet.	įskolinančiame, įskolinančiam	įskolinančiuose, įskolinančiuos	įskolinančioje, įskolinančioj	įskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinantysis	įskolinantieji	įskolinančioji	įskolinančiosios	-	-
kilm.	įskolinančiojo	įskolinančiųjų	įskolinančiosios	įskolinančiųjų	-	-
naud.	įskolinančiajam	įskolinantiesiems	įskolinančiajai	įskolinančiosioms	-	-
gal.	įskolinantįjį	įskolinančiuosius	įskolinančiąją	įskolinančiąsias	-	-
įnag.	įskolinančiuoju	įskolinančiaisiais	įskolinančiąja	įskolinančiosiomis	-	-
viet.	įskolinančiajame	įskolinančiuosiuose	įskolinančiojoje	įskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įskolinanti.
• Skiemenys: į-sko-li-nan-tis

įskolinantis

1. tas, kuris įskolina

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    įskolinantis: bendrai

neįskolinantis (lt)

Vertimai

  įskolinantis: bendrai

---