įskolinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įskolinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įskolinti, įskolina, įskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įskolinu	įskolinau	įskolindavau	įskolinsiu
tu	įskolini	įskolinai	įskolindavai	įskolinsi
jis, ji	įskolina	įskolino	įskolindavo	įskolins
mes	įskoliname, įskolinam	įskolinome, įskolinom	įskolindavome, įskolindavom	įskolinsime, įskolinsim
jūs	įskolinate, įskolinat	įskolinote, įskolinot	įskolindavote, įskolindavot	įskolinsite, įskolinsit
jie, jos	įskolina	įskolino	įskolindavo	įskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įskolinčiau		įskolintumėme, įskolintumėm, įskolintume
2 asm.	įskolintumei, įskolintum		įskolintumėte, įskolintumėt
3 asm.	įskolintų		įskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įskolinkime, įskolinkim
2 asm.	įskolinki, įskolink		įskolinkite, įskolinkit
3 asm.	teįskolina, teįskolinie		teįskolina, teįskolinie

• žr. pagr. f. įskolinti, įskolina, įskolino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įskolinąs, įskolinantis, įskolinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įskolinęs, įskolinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įskolindavęs, įskolindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įskolinsiąs, įskolinsiantis, įskolinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įskolinamas, įskolinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įskolintas, įskolinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įskolinsimas, įskolinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įskolintinas, įskolintina.
• taip pat žr. pdlv.: įskolinant, įskolinus, įskolindavus, įskolinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įskolindamas, įskolindama.
• taip pat žr. bdn.: įskolinte, įskolintinai.
• Skiemenys: į-sko-lin-ti

įskolinti

1. įduoti į skolą, daug paskolinti.
2. į skolas įvaryti, įstumti, praskolinti.
   • Visas jo turtas įskõlintas.

Etimologija

<= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    įskolinti: bendrai

neįskolinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įskolinti: Išvestiniai žodžiai

neįskolinti (lt) (neig. ) įskolinimas (lt) (vyr. g.)

įskolintojas (lt) (vyr. g.) įskolintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įskolinti: bendrai

---

Dalyvis

įskolinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolintas, mot. g. įskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintas	įskolinti	įskolinta	įskolintos	įskolinta	-
kilm.	įskolinto	įskolintų	įskolintos	įskolintų	-	-
naud.	įskolintam	įskolintiems	įskolintai	įskolintoms	-	-
gal.	įskolintą	įskolintus	įskolintą	įskolintas	-	-
įnag.	įskolintu	įskolintais	įskolinta	įskolintomis	-	-
viet.	įskolintame	įskolintuose	įskolintoje	įskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintasis	įskolintieji	įskolintoji	įskolintosios	-	-
kilm.	įskolintojo	įskolintųjų	įskolintosios	įskolintųjų	-	-
naud.	įskolintajam	įskolintiesiems	įskolintajai	įskolintosioms	-	-
gal.	įskolintąjį	įskolintuosius	įskolintąją	įskolintąsias	-	-
įnag.	įskolintuoju	įskolintaisiais	įskolintąja	įskolintosiomis	-	-
viet.	įskolintajame	įskolintuosiuose	įskolintojoje	įskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolintas, mot. g. įskolinta.
• Skiemenys: į-sko-lin-ti

įskolinti

1. tas, kurį įskolino

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---