įskolintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolintas, mot. g. įskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintas	įskolinti	įskolinta	įskolintos	įskolinta	-
kilm.	įskolinto	įskolintų	įskolintos	įskolintų	-	-
naud.	įskolintam	įskolintiems	įskolintai	įskolintoms	-	-
gal.	įskolintą	įskolintus	įskolintą	įskolintas	-	-
įnag.	įskolintu	įskolintais	įskolinta	įskolintomis	-	-
viet.	įskolintame	įskolintuose	įskolintoje	įskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolintasis	įskolintieji	įskolintoji	įskolintosios	-	-
kilm.	įskolintojo	įskolintųjų	įskolintosios	įskolintųjų	-	-
naud.	įskolintajam	įskolintiesiems	įskolintajai	įskolintosioms	-	-
gal.	įskolintąjį	įskolintuosius	įskolintąją	įskolintąsias	-	-
įnag.	įskolintuoju	įskolintaisiais	įskolintąja	įskolintosiomis	-	-
viet.	įskolintajame	įskolintuosiuose	įskolintojoje	įskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolintas, mot. g. įskolinta.
• Skiemenys: į-sko-lin-tuo-ju

įskolintuoju

1. tas, kurį įskolino

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---