neįskolinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįskolinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįskolinti, neįskolina, neįskolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįskolinu	neįskolinau	neįskolindavau	neįskolinsiu
tu	neįskolini	neįskolinai	neįskolindavai	neįskolinsi
jis, ji	neįskolina	neįskolino	neįskolindavo	neįskolins
mes	neįskoliname, neįskolinam	neįskolinome, neįskolinom	neįskolindavome, neįskolindavom	neįskolinsime, neįskolinsim
jūs	neįskolinate, neįskolinat	neįskolinote, neįskolinot	neįskolindavote, neįskolindavot	neįskolinsite, neįskolinsit
jie, jos	neįskolina	neįskolino	neįskolindavo	neįskolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįskolinčiau		neįskolintumėme, neįskolintumėm, neįskolintume
2 asm.	neįskolintumei, neįskolintum		neįskolintumėte, neįskolintumėt
3 asm.	neįskolintų		neįskolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįskolinkime, neįskolinkim
2 asm.	neįskolinki, neįskolink		neįskolinkite, neįskolinkit
3 asm.	teneįskolina, teneįskolinie		teneįskolina, teneįskolinie

• žr. pagr. f. neįskolinti, neįskolina, neįskolino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįskolinąs, neįskolinantis, neįskolinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįskolinęs, neįskolinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįskolindavęs, neįskolindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįskolinsiąs, neįskolinsiantis, neįskolinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįskolinamas, neįskolinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįskolintas, neįskolinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįskolinsimas, neįskolinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįskolintinas, neįskolintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįskolinant, neįskolinus, neįskolindavus, neįskolinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįskolindamas, neįskolindama.
• taip pat žr. bdn.: neįskolinte, neįskolintinai.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-ti

neįskolinti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įskolinti.

Etimologija

<= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neįskolinti: bendrai

įskolinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįskolinti: Išvestiniai žodžiai

neįskolinimas (lt) (vyr. g.) neįskolintojas (lt) (vyr. g.)

neįskolintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  neįskolinti: bendrai

---

Dalyvis

neįskolinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolintas, mot. g. neįskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintas	neįskolinti	neįskolinta	neįskolintos	neįskolinta	-
kilm.	neįskolinto	neįskolintų	neįskolintos	neįskolintų	-	-
naud.	neįskolintam	neįskolintiems	neįskolintai	neįskolintoms	-	-
gal.	neįskolintą	neįskolintus	neįskolintą	neįskolintas	-	-
įnag.	neįskolintu	neįskolintais	neįskolinta	neįskolintomis	-	-
viet.	neįskolintame	neįskolintuose	neįskolintoje	neįskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintasis	neįskolintieji	neįskolintoji	neįskolintosios	-	-
kilm.	neįskolintojo	neįskolintųjų	neįskolintosios	neįskolintųjų	-	-
naud.	neįskolintajam	neįskolintiesiems	neįskolintajai	neįskolintosioms	-	-
gal.	neįskolintąjį	neįskolintuosius	neįskolintąją	neįskolintąsias	-	-
įnag.	neįskolintuoju	neįskolintaisiais	neįskolintąja	neįskolintosiomis	-	-
viet.	neįskolintajame	neįskolintuosiuose	neįskolintojoje	neįskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolintas, mot. g. neįskolinta.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-ti

neįskolinti

1. tas, kurį neįskolino

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---