neįskolinanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolinantis, mot. g. neįskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinąs, neįskolinantis	neįskoliną, neįskolinantys	neįskolinanti	neįskolinančios	-	neįskoliną
kilm.	neįskolinančio	neįskolinančių	neįskolinančios	neįskolinančių	-	-
naud.	neįskolinančiam	neįskolinantiems, neįskolinantiem	neįskolinančiai	neįskolinančioms, neįskolinančiom	-	-
gal.	neįskolinantį	neįskolinančius	neįskolinančią	neįskolinančias	-	-
įnag.	neįskolinančiu	neįskolinančiais	neįskolinančia	neįskolinančiomis	-	-
viet.	neįskolinančiame, neįskolinančiam	neįskolinančiuose, neįskolinančiuos	neįskolinančioje, neįskolinančioj	neįskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinantysis	neįskolinantieji	neįskolinančioji	neįskolinančiosios	-	-
kilm.	neįskolinančiojo	neįskolinančiųjų	neįskolinančiosios	neįskolinančiųjų	-	-
naud.	neįskolinančiajam	neįskolinantiesiems	neįskolinančiajai	neįskolinančiosioms	-	-
gal.	neįskolinantįjį	neįskolinančiuosius	neįskolinančiąją	neįskolinančiąsias	-	-
įnag.	neįskolinančiuoju	neįskolinančiaisiais	neįskolinančiąja	neįskolinančiosiomis	-	-
viet.	neįskolinančiajame	neįskolinančiuosiuose	neįskolinančiojoje	neįskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolinantis.
• Skiemenys: ne-į-sko-li-nan-ti

neįskolinanti

1. ta, kuri neįskolina

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neįskolinanti: bendrai

įskolinanti (lt)

Vertimai

  neįskolinanti: bendrai

---