| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįskolinti, neįskolina, neįskolino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neįskolinu
|
neįskolinau
|
neįskolindavau
|
neįskolinsiu
|
| tu
|
neįskolini
|
neįskolinai
|
neįskolindavai
|
neįskolinsi
|
| jis, ji
|
neįskolina
|
neįskolino
|
neįskolindavo
|
neįskolins
|
| mes
|
neįskoliname,
neįskolinam
|
neįskolinome,
neįskolinom
|
neįskolindavome,
neįskolindavom
|
neįskolinsime,
neįskolinsim
|
| jūs
|
neįskolinate,
neįskolinat
|
neįskolinote,
neįskolinot
|
neįskolindavote,
neįskolindavot
|
neįskolinsite,
neįskolinsit
|
| jie, jos
|
neįskolina
|
neįskolino
|
neįskolindavo
|
neįskolins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neįskolinčiau
|
neįskolintumėme,
neįskolintumėm,
neįskolintume
|
| 2 asm.
|
neįskolintumei,
neįskolintum
|
neįskolintumėte,
neįskolintumėt
|
| 3 asm.
|
neįskolintų
|
neįskolintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neįskolinkime,
neįskolinkim
|
| 2 asm.
|
neįskolinki,
neįskolink
|
neįskolinkite,
neįskolinkit
|
| 3 asm.
|
teneįskolina,
teneįskolinie
|
teneįskolina,
teneįskolinie
|
neįskolinate
<= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino
