įskolindavusias

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolindavusias (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolindavęs, mot. g. įskolindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolindavęs	įskolindavę	įskolindavusi, įskolindavus	įskolindavusios	-	įskolindavę
kilm.	įskolindavusio	įskolindavusių	įskolindavusios	įskolindavusių	-	-
naud.	įskolindavusiam	įskolindavusiems	įskolindavusiai	įskolindavusioms	-	-
gal.	įskolindavusį	įskolindavusius	įskolindavusią	įskolindavusias	-	-
įnag.	įskolindavusiu	įskolindavusiais	įskolindavusia	įskolindavusiomis	-	-
viet.	įskolindavusiame	įskolindavusiuose	įskolindavusioje	įskolindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolindavusysis	įskolindavusieji	įskolindavusioji	įskolindavusiosios	-	-
kilm.	įskolindavusiojo	įskolindavusiųjų	įskolindavusiosios	įskolindavusiųjų	-	-
naud.	įskolindavusiajam	įskolindavusiesiems	įskolindavusiajai	įskolindavusiosioms	-	-
gal.	įskolindavusįjį	įskolindavusiuosius	įskolindavusiąją	įskolindavusiąsias	-	-
įnag.	įskolindavusiuoju	įskolindavusiaisiais	įskolindavusiąja	įskolindavusiosiomis	-	-
viet.	įskolindavusiajame	įskolindavusiuosiuose	įskolindavusiojoje	įskolindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolindavęs, mot. g. įskolindavusi.
• Skiemenys: į-sko-lin-da-vu-sias

įskolindavusias

1. ta, kuri įskolindavo

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---