įskolinusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskolinusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskolinęs, mot. g. įskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinęs	įskolinę	įskolinusi, įskolinus	įskolinusios	-	įskolinę
kilm.	įskolinusio	įskolinusių	įskolinusios	įskolinusių	-	-
naud.	įskolinusiam	įskolinusiems	įskolinusiai	įskolinusioms	-	-
gal.	įskolinusį	įskolinusius	įskolinusią	įskolinusias	-	-
įnag.	įskolinusiu	įskolinusiais	įskolinusia	įskolinusiomis	-	-
viet.	įskolinusiame	įskolinusiuose	įskolinusioje	įskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskolinusysis	įskolinusieji	įskolinusioji	įskolinusiosios	-	-
kilm.	įskolinusiojo	įskolinusiųjų	įskolinusiosios	įskolinusiųjų	-	-
naud.	įskolinusiajam	įskolinusiesiems	įskolinusiajai	įskolinusiosioms	-	-
gal.	įskolinusįjį	įskolinusiuosius	įskolinusiąją	įskolinusiąsias	-	-
įnag.	įskolinusiuoju	įskolinusiaisiais	įskolinusiąja	įskolinusiosiomis	-	-
viet.	įskolinusiajame	įskolinusiuosiuose	įskolinusiojoje	įskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskolinęs, mot. g. įskolinusi.
• Skiemenys: į-sko-li-nu-siuo-ju

įskolinusiuoju

1. tas, kuris įskolino

Etimologija

<= įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---