įtikrinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrinamas, mot. g. įtikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinamas	įtikrinami	įtikrinama	įtikrinamos	įtikrinama	-
kilm.	įtikrinamo	įtikrinamų	įtikrinamos	įtikrinamų	-	-
naud.	įtikrinamam	įtikrinamiems	įtikrinamai	įtikrinamoms	-	-
gal.	įtikrinamą	įtikrinamus	įtikrinamą	įtikrinamas	-	-
įnag.	įtikrinamu	įtikrinamais	įtikrinama	įtikrinamomis	-	-
viet.	įtikrinamame	įtikrinamuose	įtikrinamoje	įtikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinamasis	įtikrinamieji	įtikrinamoji	įtikrinamosios	-	-
kilm.	įtikrinamojo	įtikrinamųjų	įtikrinamosios	įtikrinamųjų	-	-
naud.	įtikrinamajam	įtikrinamiesiems	įtikrinamajai	įtikrinamosioms	-	-
gal.	įtikrinamąjį	įtikrinamuosius	įtikrinamąją	įtikrinamąsias	-	-
įnag.	įtikrinamuoju	įtikrinamaisiais	įtikrinamąja	įtikrinamosiomis	-	-
viet.	įtikrinamajame	įtikrinamuosiuose	įtikrinamojoje	įtikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrinamas, mot. g. įtikrinama.
• Skiemenys: į-tik-ri-na-mą-ja

įtikrinamąja

1. ta, kurią įtikrina

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---