įtikrinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įtikrinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įtikrinti, įtikrina, įtikrino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įtikrinu	įtikrinau	įtikrindavau	įtikrinsiu
tu	įtikrini	įtikrinai	įtikrindavai	įtikrinsi
jis, ji	įtikrina	įtikrino	įtikrindavo	įtikrins
mes	įtikriname, įtikrinam	įtikrinome, įtikrinom	įtikrindavome, įtikrindavom	įtikrinsime, įtikrinsim
jūs	įtikrinate, įtikrinat	įtikrinote, įtikrinot	įtikrindavote, įtikrindavot	įtikrinsite, įtikrinsit
jie, jos	įtikrina	įtikrino	įtikrindavo	įtikrins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įtikrinčiau		įtikrintumėme, įtikrintumėm, įtikrintume
2 asm.	įtikrintumei, įtikrintum		įtikrintumėte, įtikrintumėt
3 asm.	įtikrintų		įtikrintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įtikrinkime, įtikrinkim
2 asm.	įtikrinki, įtikrink		įtikrinkite, įtikrinkit
3 asm.	teįtikrina, teįtikrinie		teįtikrina, teįtikrinie

• žr. pagr. f. įtikrinti, įtikrina, įtikrino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įtikrinąs, įtikrinantis, įtikrinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įtikrinęs, įtikrinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įtikrindavęs, įtikrindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įtikrinsiąs, įtikrinsiantis, įtikrinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įtikrinamas, įtikrinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įtikrintas, įtikrinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įtikrinsimas, įtikrinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įtikrintinas, įtikrintina.
• taip pat žr. pdlv.: įtikrinant, įtikrinus, įtikrindavus, įtikrinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įtikrindamas, įtikrindama.
• taip pat žr. bdn.: įtikrinte, įtikrintinai.
• Skiemenys: į-tik-rin-ti

įtikrinti

1. padaryti tikrą, įsitikinusį, įtikinti (ppr. išaiškinant):
   • Boba vėl grįžo pas kleboną įtikrinta.
2. patirti:
   • Aš pati įtìkrinau, kad ramuliai mačija.

Etimologija

<= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

Antonimai

    įtikrinti: bendrai

neįtikrinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įtikrinti: Išvestiniai žodžiai

neįtikrinti (lt) (neig. ) įtikrinimas (lt) (vyr. g.)

įtikrintojas (lt) (vyr. g.) įtikrintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įtikrinti: bendrai

---

Dalyvis

įtikrinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrintas, mot. g. įtikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintas	įtikrinti	įtikrinta	įtikrintos	įtikrinta	-
kilm.	įtikrinto	įtikrintų	įtikrintos	įtikrintų	-	-
naud.	įtikrintam	įtikrintiems	įtikrintai	įtikrintoms	-	-
gal.	įtikrintą	įtikrintus	įtikrintą	įtikrintas	-	-
įnag.	įtikrintu	įtikrintais	įtikrinta	įtikrintomis	-	-
viet.	įtikrintame	įtikrintuose	įtikrintoje	įtikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintasis	įtikrintieji	įtikrintoji	įtikrintosios	-	-
kilm.	įtikrintojo	įtikrintųjų	įtikrintosios	įtikrintųjų	-	-
naud.	įtikrintajam	įtikrintiesiems	įtikrintajai	įtikrintosioms	-	-
gal.	įtikrintąjį	įtikrintuosius	įtikrintąją	įtikrintąsias	-	-
įnag.	įtikrintuoju	įtikrintaisiais	įtikrintąja	įtikrintosiomis	-	-
viet.	įtikrintajame	įtikrintuosiuose	įtikrintojoje	įtikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrintas, mot. g. įtikrinta.
• Skiemenys: į-tik-rin-ti

įtikrinti

1. tas, kurį įtikrino

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---