įtikrintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrintas, mot. g. įtikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintas	įtikrinti	įtikrinta	įtikrintos	įtikrinta	-
kilm.	įtikrinto	įtikrintų	įtikrintos	įtikrintų	-	-
naud.	įtikrintam	įtikrintiems	įtikrintai	įtikrintoms	-	-
gal.	įtikrintą	įtikrintus	įtikrintą	įtikrintas	-	-
įnag.	įtikrintu	įtikrintais	įtikrinta	įtikrintomis	-	-
viet.	įtikrintame	įtikrintuose	įtikrintoje	įtikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintasis	įtikrintieji	įtikrintoji	įtikrintosios	-	-
kilm.	įtikrintojo	įtikrintųjų	įtikrintosios	įtikrintųjų	-	-
naud.	įtikrintajam	įtikrintiesiems	įtikrintajai	įtikrintosioms	-	-
gal.	įtikrintąjį	įtikrintuosius	įtikrintąją	įtikrintąsias	-	-
įnag.	įtikrintuoju	įtikrintaisiais	įtikrintąja	įtikrintosiomis	-	-
viet.	įtikrintajame	įtikrintuosiuose	įtikrintojoje	įtikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrintas, mot. g. įtikrinta.
• Skiemenys: į-tik-rin-tuo-ju

įtikrintuoju

1. tas, kurį įtikrino

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---