įtikrinusiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrinusiame (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrinęs, mot. g. įtikrinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinęs	įtikrinę	įtikrinusi, įtikrinus	įtikrinusios	-	įtikrinę
kilm.	įtikrinusio	įtikrinusių	įtikrinusios	įtikrinusių	-	-
naud.	įtikrinusiam	įtikrinusiems	įtikrinusiai	įtikrinusioms	-	-
gal.	įtikrinusį	įtikrinusius	įtikrinusią	įtikrinusias	-	-
įnag.	įtikrinusiu	įtikrinusiais	įtikrinusia	įtikrinusiomis	-	-
viet.	įtikrinusiame	įtikrinusiuose	įtikrinusioje	įtikrinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrinusysis	įtikrinusieji	įtikrinusioji	įtikrinusiosios	-	-
kilm.	įtikrinusiojo	įtikrinusiųjų	įtikrinusiosios	įtikrinusiųjų	-	-
naud.	įtikrinusiajam	įtikrinusiesiems	įtikrinusiajai	įtikrinusiosioms	-	-
gal.	įtikrinusįjį	įtikrinusiuosius	įtikrinusiąją	įtikrinusiąsias	-	-
įnag.	įtikrinusiuoju	įtikrinusiaisiais	įtikrinusiąja	įtikrinusiosiomis	-	-
viet.	įtikrinusiajame	įtikrinusiuosiuose	įtikrinusiojoje	įtikrinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrinęs, mot. g. įtikrinusi.
• Skiemenys: į-tik-ri-nu-sia-me

įtikrinusiame

1. tas, kuris įtikrino

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---