įvaišinime

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įvaišinime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišinimas	įvaišinimai
kilm.	įvaišinimo	įvaišinimų
naud.	įvaišinimui	įvaišinimams
gal.	įvaišinimą	įvaišinimus
įnag.	įvaišinimu	įvaišinimais
viet.	įvaišinime	įvaišinimuose
šauksm.	įvaišinime	įvaišinimai

• žr. pagr. f. įvaišinimas

įvaišinime

1. žr. veiksmas įvaišinti

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---