Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. kelintas, mot. g. kelinta
|
Neįvardžiuotinės formos
|
|
Vienaskaita
|
Dviskaita
|
Daugiskaita
|
vard.
|
kelintas, kelinta
|
-
|
kelinti, kelintos
|
kilm.
|
kelinto, kelintos
|
-
|
kelintų, kelintų
|
naud.
|
kelintam, kelintai
|
-
|
kelintiems, kelintoms
|
gal.
|
kelintą, kelintą
|
-
|
kelintus, kelintas
|
įnag.
|
kelintu, kelinta
|
-
|
kelintais, kelintomis
|
viet.
|
kelintame, kelintoje
|
-
|
kelintuose, kelintose
|
Įvardžiuotinės formos
|
|
Vienaskaita
|
Dviskaita
|
Daugiskaita
|
vard.
|
kelintasis, kelintasai, kelintoji
|
-
|
kelintieji, kelintosios
|
kilm.
|
kelintojo, kelintosios
|
-
|
kelintųjų, kelintųjų
|
naud.
|
kelintajam, kelintosioms
|
-
|
kelintiesiems, kelintosioms
|
gal.
|
kelintąjį, kelintąsias
|
-
|
kelintuosius, kelintąsias
|
įnag.
|
kelintuoju, kelintosiomis
|
-
|
kelintaisiais, kelintosiomis
|
viet.
|
kelintajame, kelintosiose
|
-
|
kelintuosiuose, kelintosiose
|