žėgliuotas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėgliuotas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėgliuotas, mot. g. žėgliuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotas	žėgliuoti	žėgliuota	žėgliuotos	žėgliuota	-
kilm.	žėgliuoto	žėgliuotų	žėgliuotos	žėgliuotų	-	-
naud.	žėgliuotam	žėgliuotiems	žėgliuotai	žėgliuotoms	-	-
gal.	žėgliuotą	žėgliuotus	žėgliuotą	žėgliuotas	-	-
įnag.	žėgliuotu	žėgliuotais	žėgliuota	žėgliuotomis	-	-
viet.	žėgliuotame	žėgliuotuose	žėgliuotoje	žėgliuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotasis	žėgliuotieji	žėgliuotoji	žėgliuotosios	-	-
kilm.	žėgliuotojo	žėgliuotųjų	žėgliuotosios	žėgliuotųjų	-	-
naud.	žėgliuotajam	žėgliuotiesiems	žėgliuotajai	žėgliuotosioms	-	-
gal.	žėgliuotąjį	žėgliuotuosius	žėgliuotąją	žėgliuotąsias	-	-
įnag.	žėgliuotuoju	žėgliuotaisiais	žėgliuotąja	žėgliuotosiomis	-	-
viet.	žėgliuotajame	žėgliuotuosiuose	žėgliuotojoje	žėgliuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. žėgliuota.
• Skiemenys: žėg-liuo-tas

žėgliuotas

1. tas, kurį žėgliavo

Etimologija

<= žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---