žėgliuotų

Taip pat žr.: žėgliuotu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

žėgliuotų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	žėgliuoju	žėgliavau	žėgliuodavau	žėgliuosiu
tu	žėgliuoji	žėgliavai	žėgliuodavai	žėgliuosi
jis, ji	žėgliuoja	žėgliavo	žėgliuodavo	žėgliuos
mes	žėgliuojame, žėgliuojam	žėgliavome, žėgliavom	žėgliuodavome, žėgliuodavom	žėgliuosime, žėgliuosim
jūs	žėgliuojate, žėgliuojat	žėgliavote, žėgliavot	žėgliuodavote, žėgliuodavot	žėgliuosite, žėgliuosit
jie, jos	žėgliuoja	žėgliavo	žėgliuodavo	žėgliuos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	žėgliuočiau		žėgliuotumėme, žėgliuotumėm, žėgliuotume
2 asm.	žėgliuotumei, žėgliuotum		žėgliuotumėte, žėgliuotumėt
3 asm.	žėgliuotų		žėgliuotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		žėgliuokime, žėgliuokim
2 asm.	žėgliuoki, žėgliuok		žėgliuokite, žėgliuokit
3 asm.	težėgliuoja, težėgliuojie		težėgliuoja, težėgliuojie

• žr. pagr. f. žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---

Dalyvis

žėgliuotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėgliuotas, mot. g. žėgliuota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotas	žėgliuoti	žėgliuota	žėgliuotos	žėgliuota	-
kilm.	žėgliuoto	žėgliuotų	žėgliuotos	žėgliuotų	-	-
naud.	žėgliuotam	žėgliuotiems	žėgliuotai	žėgliuotoms	-	-
gal.	žėgliuotą	žėgliuotus	žėgliuotą	žėgliuotas	-	-
įnag.	žėgliuotu	žėgliuotais	žėgliuota	žėgliuotomis	-	-
viet.	žėgliuotame	žėgliuotuose	žėgliuotoje	žėgliuotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotasis	žėgliuotieji	žėgliuotoji	žėgliuotosios	-	-
kilm.	žėgliuotojo	žėgliuotųjų	žėgliuotosios	žėgliuotųjų	-	-
naud.	žėgliuotajam	žėgliuotiesiems	žėgliuotajai	žėgliuotosioms	-	-
gal.	žėgliuotąjį	žėgliuotuosius	žėgliuotąją	žėgliuotąsias	-	-
įnag.	žėgliuotuoju	žėgliuotaisiais	žėgliuotąja	žėgliuotosiomis	-	-
viet.	žėgliuotajame	žėgliuotuosiuose	žėgliuotojoje	žėgliuotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žėgliuotas, mot. g. žėgliuota.
• Skiemenys: žėg-liuo-tų

žėgliuotų

1. tas, kuris žėgliavo

Etimologija

<= žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---