žmogus

Daiktavardis
taisyti- Skiemenys: žmo-gùs
- socialinis gyvūnas, iš kitų rūšių išsiskiriantis išlavėjusiu abstrakčiu mąstymu: Protingasis žmogus (H. sapiens). Stačiasis žmogus (H. erectus). Sumanusis žmogus (H. habilis).
- malonus, geras: Paskolink! Būk žmogus! (=Būk toks geras).
- (šnek.) sutuoktinis savo žmonai, vyras: Ko jis nori iš mano žmogaus?
- Taip pat žr. žmónės.
Frazeologizmai
taisyti- Nė kaip žmogui pasakyti: prastas, niekam tikęs dalykas
Etimologija
taisytiSenovės lietuvių kalboje būta beasmenės formos – žmuo, etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam homo (plg. humus ir žemė, hiems ir žiema). Šios formos šaknys tikriausiai siekia indoeuropiečių prokalbės laikus. Forma žmuo turėjusi dvi lytis: žmogus (vyriška) ir žmona (moteriška). Vėliau susiformavo taip, kad žmonos terminas ėmė reikšti tik sutuoktinę, o žmogus tapo bendra rūšį apibūdinančia žodžio forma. Tačiau pastebėtina, kad daugiskaitą nulėmė moteriška lytis (žmona -> žmonės).
Sinonimai
taisytiAntonimai
taisytiVertimai
taisyti
|
|
- Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.
Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti
|
|