cilvēks
Latvių kalbaKeisti
| 1-oji linksniuotė | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
cilvēks | cilvēki |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
cilvēka | cilvēku |
| Naudininkas Datīvs |
cilvēkam | cilvēkiem |
| Galininkas Akuzatīvs |
cilvēku | cilvēkus |
| Įnagininkas Instrumentālis |
cilvēku | cilvēkiem |
| Vietininkas Lokatīvs |
cilvēkā | cilvēkos |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
cilvēk! / cilvēks! | cilvēki! |
TarimasKeisti
- TFA: [tsìlvæ̀ːks]
Latvių kalba:
DaiktavardisKeisti
Mažybinė forma: cilvēciņš
FrazeologizmaiKeisti
- cilvēks cilvēkam cilvēks – žmogus žmogui žmogus
- cilvēks cilvēkam vilks – žmogus žmogui vilkas
- cilvēktiesības – Žmogaus teisės
- cilvēks domā, bet Dievs lemj – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi
- katram cilvēkam ir vajadzīgs cilvēks - kiekvienam žmogui reikia žmogaus
- cilvēki meklē cilvēkus - žmonės ieško žmonių
EtimologijaKeisti
Skolinys iš senosios rytų slavų k. человѣкъ (čelověkŭ) (palyg. rusų k. человек (čelovék), iš slavų prokalbės čelověkъ, iš ankstenio *kelověkъ). Žodis vīrs („vyras“) anksčiau kartu reiškė „žmogus“. Remiantis tuo, kad buvo prarastas prieš tai buvęs specifinis terminas (palyg. lietuvių k. žmogus, lotynų k. homo), ši polisemija galėjo paskatinti žodžio pasiskolinimą.[1]
NuorodosKeisti
- ↑ ^Karulis, Konstantīns (1992), „cilvēks“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN