सन
Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *sénos (“‘senas’”). Plg. kognatus sen. graikų k. ἕνος (hénos), lotynų k. senex, sen. armėnų k. հին (hin), lietuvių k. senas ir gotų k. 𐍃𐌹𐌽𐌴𐌹𐌲𐍃 (sineigs).