𐍃𐌹𐌽𐌴𐌹𐌲𐍃
Iš indoeuropiečių prokalbės *sénos (“‘senas’”). Plg. senovės graikų k. ἕνος (henos), sanskrito सन (sána), senosios armėnų k. հին (hin) ir lotynų k. senex.
