Vikižodynas:Baras/Archyvai/2008

Baras | Archyvai

2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022

Projekto evoliucinavimas

Man labai džiugu pastebėti, jog nuo kelių šimtų žodžių per palyginti neilgą laiką lietuviškas Vikižodynas į priekį pasistūmėjo keliais tūkstančiais. Man visada norėjosi prisidėti prie šio žodyno veiklos. Tačiau... aš nelabai suprantu, kuria linkme yra judama. Kaskart, kai čia užsuku ir pamėginu suvokti sistemą (prie kurios esu pratęs vartydamas popierinius žodynus ir maigydamas nuorodas Vikipedijoje), susiduriu su dideliais keblumais, kurie tik paskatina nusisukti. Pamėginsiu juos čia išvardinti.

VikiŽodynas yra evoliucijuojantis projektas. Kaip ir kiekviena evoliucija judama ratais ir šį judėjimą apsprendžia visa eilė išorinių veiksnių: prisidedančiųjų žinios, sugebėjimai, jų turimo ir skiriamo laiko šiam žodynui resursai, metodika kuria kiekvienas prisidedantysis naudojasi. Tačiau kiekviena evoliucija į kažką veda. Manau, kad VikiŽodyno evoliucija vienu ar kitu atveju veda į Lietuviškojo žodyno sukūrimą. Kiekvienas vienaip ar kitai prisidėjęs prie šio VikiŽodyno sukūrimo šį žodyną pastumia į priekį evoliucijos vingiais, o paprastas pasižiūrėjimas, "pamaigymas" jokio postumio šio žodyno evoliucijai nepadaro. Todėl siūlau prisidėti prie šio VikiŽodyno evoliucinavimo.--Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Kiekvienas projektas turi prasidėti nuo tam tikrų kriterijų. Pirmiausia reikia aptarti tuos kriterijus, kad būtų galima sistemingai dirbti. エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Kai aš pradėjau dirbti deja nebuvo su kuo aptarti kokių nors kriterijų, nes kaip jau minėjau kūrėjų aktyvumas buvo labai mažas. Aš pasisakau, kad turi būti kažkokie kriterijai. --Vpovilaitis 06:54, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Gramatinės kategorijos

1. Pastebiu, kad išnaudojamos projekto vartotojo sąsajos galimybės, bet bent jau kol kas dėl labai didelio straipsnių kūrimo lankstumo informacijos išdėstymas skiriasi taip smarkiai, kad operatyviai reikalingų duomenų greitai atsirinkti neįmanoma. Keletas atsitiktinai parinktų pavyzdžių: turgus, žmogus ir Andoros kunigaikštystė. Straipsnyje „turgus“ yra nurodytos išsamios gramatinės kategorijos (dkt., pagr. f., vyr. g., vns. vard., dgs. gal.). „Andoros kunigaikštystė“ taip pat turi tas pačias kategorijas, nors tai yra junginys. „Žmogus“ neturi, nors tai atskiras žodis. Tai kokia oficiali nuostata: žodyje privalo ar neprivalo būti tos kategorijos? Ar jos taikytinos tik lietuvių kalbai?

Kaip jau minėjau anksčiau dėl žmogiškųjų resursų (pastarųjų penkių mėnesių aktyvius vartotojus galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti) stygiaus straipsnis „žmogus“ dar nebuvo pakoreguotas įvedant išsamias gramatines kategorijas, kurios mano nuomone turėtų būti būtinai pateikiamos lietuvių kalbos žodžiams ir pageidautina kitų kalbų žodžiams.--Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Žodžių vartojimo pavyzdžiai

2. Straipsnyje „žmogus“ yra vartojimo pavyzdžių. Tokia praktika yra tiesiog puiki, ypač kai reikia versti tekstus, o žodyne jau parodytas kontekstas. Tačiau jų pasigedau kituose žodžiuose. Tai kokia oficiali nuostata: žodžiuose turi būti kontekstas ar nebūtinai? Galima pačiam sugalvoti pavyzdžius ar būtinai rinkti iš literatūros?

Kas liečia oficialią nuostatą - jai taip pat yra taikomas evoliucinavimo principas. Ją formuoja visi aktyvus vartotojai.--Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Manau, kad aprašant leituviškus žodžius yra būtina nurodyti kontekstą ir pageidautina šį kontekstą nurodyti aprašant kitų kalbų žodžius ypatingai tais atvejais kai tas pats žodis gali turėti kelis skirtingus kontekstus. Manau, kad dažnai tie kurie aprašinėja žodius iš karto žino ne visus konkretaus žodžio galimus kontekstus, todėl kiekvieno atskiro žodžio aprašymas pastoviai gali evoliucinuoti, t.y. kiti dalyviai šiuos aprašymus gali papildyti savo turimomis žiniomis. Kas liečia pavyzdžius, tai noriu atkreipti dėmesį į VikiŽodynui taikomą GNU Laisvos Dokumentacijos Licenciją. Tai yra panaudojant pavyzdžius iš laisvai prieinamos literatūros reikia nepažeisti Autorinių teisių ir pageidautina nurodyti šios informacijos šaltinius. --Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Žodžio aprašymo išdėstymas

3. Užmeskite akį į tuos straipsnius – teksto išdėstymas juose neturi visiškai nieko bendro vienas su kitu. Atkreipkite dėmesį, kur straipsniuose nurodyta kalbos dalis, kokie daromi tarpai, kaip pateikiamas vertimas į kitas kalbas. Iškart nieko siūlyti nenoriu, bet be bendro sutarimo, kaip turi būti išdėstomas tekstas (net ir smulkiausia jo detalė), dirbti (kurti, taisyti, redaguoti, pildyti), labai sunku, kartais net neįmanoma. Ir tokia netvarka yra didžiulis trūkumas lyginant su popieriniais žodynais, kur kiekvienas straipsnis paklūsta šabloniškai tvarkai.

Tikrai dėl tvarkos dar reikia nemažai padirbėti. Man dar nepavyko pereiti visų žodžių kad suvienodinti jų aprašymo. Manau reikėtų įvedant naujus žodžius naudotis redagavimo butonu "Žodžio šablonas". Aišku šis šablonas taip pat gali būti diskusijų objektas, t.y., galima siūlyti kaip jį reikėtų patobulinti. --Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Vienas iš didžiausių Viki sąsajos trūkumų kuriant žodynus, kaip jau minėjau ankščiau, yra per didelis lankstumas. Tokia sistema tinka puikiai daugeliui projektų, išskyrus žodynams. Bet kokia leksikos duomenų bazė, bet koks leksikografinis darbas pasižymi šabloniška tvarka, kad informaciją būtų galima kuo lengviau atsirinkti. Kiekvienai kalbos daliai ir kiekvienai kalbai atskirai turi būti nurodyta, kokia turi būti informacija straipsnyje, ko reikia vengti, kokie konkretūs elementai gali būti kokiose konkrečiose vietose.エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Sutinku. Viena pastabas dėl žodžio „žmogus“. Mano manymu skyrelis vertimai turi būti trečio lygio, t.y. tas pats žodis (taip pat rašomas) gali būti tos pačios kalbos įvairiomis kalbos dalimis ir manau tuomet jų vertimai į kitas kalbas gali skirtis. Todėl aprašant siūlau, kad pirmo lygio skyriais būtu įvardinama kalba kurios žodis jis yra, antrojo lygio skyriais būtų įvardijama kalbos dalis. Visi likusieji skyriai aprašantys konkretų žodį turėtų būti trečio ir gilesnio lygio, išskyrus tokius skyrelius kaip Nuorodos, Taip pat ir panašiai, kurios gali būti pirmo lygio ir rašomos straipsnio gale. --Vpovilaitis 07:30, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Matau, kad straipsnis žmogus jau jūsų pataisytas. Bet turiu keletą pastabą dėl nuorodų pavyzdžiuose. Priešingai negu Vikipedijoje, žodyne turi būti straipsniai kiekvienam žodžiui. Teoriškai aš galiu sužymėti nuorodomis kiekvieną žodį tekste iki paskutinio, ir aš būsiu teisus. Bet... Mėlynai raudoną tekstą skaityti yra labai nepatogu. Tad nelabai suprantu, pagal kokius kriterijus reikia rinktis žodžius, žymėtinus nuorodomis.エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Manau, kad nuorodos yra būtinos į sinonimus, antonimus, vertimus kitomis kalbomis, į aprašant panaudotų sutrumpinimų aprašymus. Jei žodis (sąvoka) yra apibrėžiama panaudojant kitas sąvokas, tūrėtų būti nuoroda į šias pagindines sąvokas. --Vpovilaitis 07:30, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Kitas pavyzdys: žodis namai. Kaip vertimas į prancūzų kalbą, čia pateiktas žodis la maison. Bet aš žinau bent 10 sinonimų šiam žodžiui, ir jie visi gali reikšti tai, kas pasakyta lietuvišku žodžiu namai. Vadinasi, mums reikia kažkaip pažymėti visus šiuos skirtumus. エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Sutinku, šiuo metu vertimai yra pateikiami visai nekategorizuojant todėl jais pasinaudoti yra labai sunku. Visu pirma jau aprašydamas žodį žmogus tu pasiūlei panaudoti vertimus priklausomai nuo pateiktos lietuviškos šio žodžio reikšmės taip yra daroma angliškajame vikižodyne. Konkrečiai lietuviško žodžio reikšmei tuomet sumažėtų galimų vertimų į tą pačią kalbą. Iš kitos pusės jei kitoje kalboje tam pačiam lietuviškam žodžiui išversti yra keletas sinonimų, kurie toje kalboje vartojami skirtingais atvejais, tai manau galima papildyti lietuviško žodžio reikšmių aprašymus priklausomai nuo tų skirtingų naudojimo atvejų. Kas liečia konkrečiai prancūzų kalbą tai nebent pasinaudoju lietuvių-prancūzų kalbų žodynais. Pabandysiu sukurti (analogiškus angliškajame vikižodyne naudojamiems) šablonus šių vertimų atskyrimams. --Vpovilaitis 07:30, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Interviki nuorodos

4. Nelabai suprantu, kokia interviki nuorodų esmė, jei mes jau pačiame straipsnyje galime nurodyti vertimus į kitas kalbas. Argi skirtingų kalbų vikižodynuose informacija nedubliuojama? Kalbant konkrečiau: kuo iš principo straipsnis pavadinimu „žmogus“ turėtų skirtis lietuviškame ir prancūziškame (angliškame, vokiškame ir pan.) Vikižodynuose?

Kadangi Lietuviškasis VikiŽodynas yra kuriamas evoliucinavimo keliu, kuriuo keliauja ir kiti VikiŽodynai tai bet kuriuo metu gali būti kuriame nors iš žodynų apie konkretų žodį pateikta platesnė informacija, bei suprantamesne konkrečiam vartotojui kalba, tam ir yra reikalingos interviki nuorodos. --Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Žodžių kaitymas ir išvestinių formų aprašymas

5. Vardažodžių linksniavimo idėja potencialiai gera. Sakau „gera“, o ne „puiki“. Iš to naudos nėra daug: lietuvių kalbos kaityba yra labai reguliari – užtenka žinoti dvi pagrindines formas, visos kitos paprastai paklūsta bendroms taisyklėms. Bet tas linksniavimas tebūnie. Tik klausimas štai kur: kokiu tikslu reikia kurti naujus tų pačių žodžių straipsnius, tik su kita galūne? Atsiverčiu žodžių sąrašą ir pamatau neįtikėtiną dalyką: anekdotas anekdote anekdoto anekdotu anekdotui anekdotuose anekdotus anekdotą anekdotų... Tuomet užduotis tampa praktiškai neįgyvendinama. Ar bent įsivaizduojate, kiek išvestinių žodžių galima sukurti žodžių darybos priemonėmis? Anekdotėlis, anekdočiukas, anekdotpalaikis, anekdočiūkštis, anekdočiokas, anekdotelytis, pusanekdotis, pusanekdotėlis ir taip be galo, nepamirštant visų šių išvestinių žodžių linksnių. Galiausiai bus taip, kad mūsų žodynas išeis 7 kartus „storesnis“ kiekybės atžvilgiu ir tuo pat metu 7 kartus prastesnis kokybės atžvilgiu lyginant su kitų kalbų žodynais.

Šioje vietoje manau labai sunku rasti aukso vidurį: iš vienos pusės atrodytų, kad užtenka aprašyti tik pagrindines formas, o visas išvestines formas palikti neaprašytas, jas pateikiant pvz. linksniavimo ar asmenavimo lentelėse; iš kitos pusės atskiros išvestinės formos gali turėti kelias skirtingas pagrindines formas ar kelis atskirus kontekstus, kurie yra nenaudotini su viena kuria konkrečia pagrindine forma: pvz. „dvejų“, turi dvi pagrindines formas „dveja“ ir „dveji“, „dvejos“.--Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Ne, čia nėra jokios problemos, o aukso vidurys jau rastas. VikiŽodynas nėra pirmas Lietuvoje, mes turime pluoštą popierinių ir keletą elektroninių žodynų. Nei viename iš jų nerasite išlinksniuotų vardažodžių ar išasmenuotų veiksmažodžių – tokia užduotis visiškai neįgyvendinama. Šiam reikalui yra skirta „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“: joje yra aiškiai, nedviprasmiškai su daugybe pavyzdžių aprašoma, kokie mūsų kalboje galimi darybos ir kaitybos būdai. Jei žodžio, įgijusio kitą gramatinę formą, reikšmė pakinta, viskas labai paprasta: tiesiog įtraukime tokį žodį į žodyną. Gali būti atskiri straipsniai žodžiams metas ir metai, namas ir namai, bet jokiu būdu nereikia prigrūsti gramatinėmis formomis, nes jų iš vieno žodžio gali būti šimtai! Veiksmažodis eiti turi begalę asmenuojamų ir linksniuojamų formų (einanti, einančio, ėjusio, ėjusiajam, ėjusysis, eidavusiuose, eisite, eite, eitumėme, eitume, einant ir pan.), mėgindami jas visas sudėti beviltiškai gaišime laiką. Mums tereikia nuspręsti, kokias pamatines formas laikysime savarankiškomis. Todėl siūlau iš linksniavimo lentelių panaikinti nuorodas į straipsnius kitais linksniais (kaip, pvz., rusiškame straipsnyje ru:медведь – čia palikta tik linksniavimo lentelė be nuorodų). エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Fonetinė informacija (kirtis, priegaidė ir kirčiavimo paradigma)

6. Joks lietuvių kalbos žodynas nėra pilnavertis, jei jame nenurodoma fonetinė informacija (kirtis, priegaidė ir kirčiavimo paradigma). Kažką panašaus jau siūliau Vikipedijoje, bet idėja dėl savo sudėtingumo ir mano laiko stygiaus faktiškai buvo atmesta. Tačiau žodynui tai yra būtina. Būtent čia ir galėtų pasireikšti linksniavimo paradigmų nauda: žodžiai turėtų būti ne tik išlinksniuojami, bet ir sukirčiuojami pagal parodytą modelį.

Tikrai manau, kad reikėtų apie žodžius pateiti jų fonetinę informaciją, tačiau aš nesu šios srities specialistas ir visas šios srities pastabas priimsiu domėn. Ir į pateiktas konkrečias pastabas kiek leis mano jėgos bandysiu atsižvelgti bei įgyvendinti atitinkamuose žodžių kaitymo žablonuose.--Vpovilaitis 07:42, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Kirčiavimo pagrindus galiu pamėginti padėti aš, bet man reikės techninės pagalbos. Jau minėjau, kad iš linksniavimo lentelių naudos lietuvių kalboje nėra, nes ta sistema pernelyg taisyklinga. Nauda būtų tik pateikiant sukirčiuotas lenteles (kaip ru:медведь).エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Manau galiu pasiūlyti savo techninė pagalbą linksniavimo, laipsniavimo, linksniavimo lentelių kūrimui (tiek be kirčiavimo tiek su, priklausomai nuo to kaip sutarsime), tiktai man reikėtų žinoti ką reikia kurti ar ką reikia keisti. Beja aš esu pradėjęs pereidinėti nuo šablono KDalis panaudojimo prie šablonų ltdkt, ltvks, ltbdv ir t.t panaudojimo, per juos kviečiant atskirų formų šablonus.--Vpovilaitis 13:04, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Antraštinį žodį sukirčiuoti ir nurodyti jo kirčiuotę turėtų būti privaloma, kad straipsnis galėtų būti laikomas užbaigtu. Priešingu atveju jis turi atsirasti specialioje kategorijoje „Nesukirčiuoti žodžiai“ arba „Žodžiai su nenurodyta kirčiuote“ ar pan. Žinoma, tai galioja tik antraštiniams žodžiams.エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Manau tam įvesti daiktavardžiams šablone ltdkt du parametrus vkirt ir dkirt ir, jei nei vienas nenurodytas, bus įtrauktas į kategoriją „Nesutvarkyti - žodžiai su nenurodyta kirčiuote“ ir pabandysiu, kad naujuose linksniavimo šablonuose atsidurtų kirčiavimo paradigmos pagal šiuose parametruose nurodytas kirčiavimo paradigmas. --Vpovilaitis 13:12, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Linksnių lenteles teoriškai galima užprogramuoti taip, kad jos taisyklingai sudėliotų kirčius pagal nurodytą kirčiuotę. Tik aš nežinau, kokios yra galimybės.エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Pamėginsiu pataisyti straipsnį žmogus taip, kaip įsivaizduoju, kad jis turėtų atrodyti. エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Matau, kad jau visu greitumu įsibėgėjo linksniavimo šablonų kūrimas, todėl nematau prasmės kurti naujus kirčiavimo šablonus. Automatinis kirčiavimas, pasirodo, yra labai paprastas dalykas: tereikia nurodyti giminę, tinkamą kirčiuotę ir teisingas šaknis. Bet šablonų pavadinimai man atrodo labai sudėtingi, čia užklydęs žmogus tikrai nemokės jais naudotis. Juos visus būtinai reikia susisteminti. O svarbiausia: į šablonus įtraukti ir kirčiavimo paradigmas (kaip nors pridedant dar vieną kirčiuotės parametrą), o šablonų be kirčiavimo nebesiūlyti.エヴァルダス 19:09, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Dėl linksniavimo, laipsniavimo, linksniavimo šablonų vardų sudėtingumo manau ateityje reikėtų, kad straipsniuose būtų naudojami tiktai šablonai <kalba><kalbos dalis>, kaip kad ltdkt su atitinkamais parametrais. Ir aišku palaipsniui reikėtų aprašyti jų ir jų parametrų panaudojimą, pradedant nuo kalbos dalių sąrašo.--Vpovilaitis 12:55, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Sutinku kad nereikia atskirų kirčiavimo šablonų. --Vpovilaitis 13:12, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Pamėginsiu paruošti išsamų liet. k. kirčiavimo ir linksniavimo paradigmų sąrašą. エヴァルダス 10:28, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Gerai palauksiu. tai turėtų man padėti. --Vpovilaitis 13:12, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Beje, žodyne taip pat gali būti ir lietuviškų žodžių tarimo informacija. Mano nuomone, tai visiškai nereikalinga. Jei kam prireiktų, užtektų parašyti skriptą, kuris į transkripciją konvertuotų automatiškai. エヴァルダス 10:37, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Bandymas

Iš straipsnio žmogus pamėginau padaryti maždaug tokį, kokius įsivaizduoju daugumą straipsnių. Nors iki tobulumo dar toli, principas būtų toks:

• kiekvienas žodis turi turėti sukirčiuotą paryškintą antraštinį variantą iškart po kalbos dalies pavadinimu. Po jo turi eiti kirčiuotės šablonas. Du iš jų jau sukūriau (Šablonas:3k ir Šablonas:4k), juos reiktų patobulinti taip, kad žodžiai keliautų į kategorijas pagal kirčiuotę. Jei idėja sulauks pritarimo, reikės sukurti dar 6 tokius šablonus.

Manau, kad šie šablonai turi būti iškviečiami iš šablono ltdkt pagal parametrus vkirt ir dkirt.

• dėl temų išdėstymo tvarkos (kalbos dalis – sinonimai – antonimai – frazeologizmai ar pan. – etimologija) gali būti įvairių pasiūlymų, bet būtų žymiai geriau, jei visuose straipsniuose būtų laikomasi vienodos tvarkos.

Pabandyk Šabloną, kuris yra įstatomas su butonu Žodžio šablonas (jame nėra numatyta skyreliai sinonimai – antonimai – frazeologizmai) ir siūlyk konkrečiau kaip šį šabloną patobulinti tuom galėsiu užsiimti. --Vpovilaitis 13:24, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Skyrelių tvarka, aprašant kalbos dalį, manau turėtų būti (kalbos dalis + reikšmės – frazeologizmai - etimologija - sinonimai – antonimai - išraiškos ir sąvokos - vertimai), jei mes norime juos kategorizuoti lentelėse. --Vpovilaitis 16:54, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

• sinonimų, antonimų ir vertimų skiltys yra ypatingos. Jose žodžiai iš esmės gali būti ieškomi tik pagal pagrindiniame straipsnyje nurodytas reikšmes. „1:“ prie sinonimų reiškia, jog tie sinonimai tinka tik pirmai straipsnio reikšmei. 2-tros ir 3-čios reikšmių vertimai (sinonimai, antonimai) turi būti rašomi atskirai, nes tai visiškai skirtingos sąvokos.

Siūlau tam naudoti kategorizuotas lenteles. Jau sukūriau dėl vertimų, sinonimų, antonimų (žr. naudojama žmogus) ir išraiškų ir sąvokų (žr. naudojama tarpusavis). --Vpovilaitis 16:54, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Analogiškai manau yra su žodžio aprašymo skyreliu išraiškos ir sąvokos (Naudojama). --Vpovilaitis 16:54, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

• vertimai yra atskira skiltis – ten kalbama ne apie lietuvių kalbos ypatybes. Juos reikėtų iškelti kaip skyrių, lygiavertį kalbos daliai (ne 1.1.5, kaip daroma daugelyje straipsnių, o 1.2). エヴァルダス 21:32, 2007 rugsėjo 17 (UTC)

Jau apie tai kažkur rašiau. --Vpovilaitis 13:24, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Dėl kriterijų užsienio kalboms

Visa diskusija iki tol buvo susijusi tik su lietuvių kalbos subtilybėmis. Be abejo, staipsniams apie kitų kalbų žodžius būtina paruošti specialius kriterijus kiekvienai kalbai atskirai. Pamėginsiu prie progos užsiimti ir tuo. エヴァルダス 10:37, 2007 rugsėjo 18 (UTC)

Projektas taps iš didžiųjų VikiŽodyno projektų

Aš jau pastebiu ,kad po kokių 5 metų mes tapsime tarp didžiųjų VikiŽodyno projektų, mat toks staigus augimas, nes jeigu iš 300 straipsnių per metus pasikėleme iki 18 000 , tai tikrai būsim --Pdxx^aptarimas 08:50, 2008 sausio 4 (UTC)

Žodžių aprašymų išdėstymas

Jei tas pats žodis yra naudojamas įvairiose kalbose, tai šių žodžių aprašymai yra talpinami į tą patį puslapį rušiuojant pagal kalbų pavadinimus abėcėlės tvarka, iškyrus Lietuviško žodžio aprašymą, kuris turėtų būti pateiktas pirmuoju iš aprašymų. --Vpovilaitis ^apt. 05:59, 2008 sausio 25 (UTC)

Dėl vertimų į kitas kalbas

Siūlau taisyklę „Dėl vertimų į kitas kalbas“

• Jei aprašomas užsienio kalbos žodis, tai reikia rašyti vertimą tik lietuvių kalbą, nurodant kuriais atvejais į kurį lietuvišką žodį reikia versti.
• Jei aprašomas lietuvių kalbos žodis, tai reikalinga kiekvienai lietuvių kalbos žodžio reikšmei, jei jų yra keletas, lentelė su vertimais į kitas kalbas.

--Vpovilaitis 09:20, 2007 liepos 25 (UTC)

Aprašymo šablonų poreikis

Nelabai supratau, o ir šiaip niekas nesilaiko jokių taisyklių, turi susidaryti tarsi toks tradicinis šablonas, gal ne iš karto, gal po truputį susinormalizuos, nors man atrodo, kad mūsų čia labai nedaug, galima susitart:)) Nors gali bandyt siūlyt variantą.

• Kokiais dar atvejais? Tiesiog turi būti kaip visur, visuose žodynuose, viena ar daugiau reikšmių, jei reikia paaiškinimas ir tiek. Pradžiai manau užtenka ir trumpai aprašyt, konkretų vieną vertimą-žodį, gal vėliau kas nors suras kitą reiškmę, papildys. Kartais net sunku atrinkti kokį vieną atitinkantį žodį, nes žodžiai nesutampa, kartais nėra liet. atitikmens, reik aprašyt aplinkiniais keliais. O atvejus dažniausiai tenka pačiam vartotojui, kuris ieško, iš konteksto graibytis...
• O jei aprašomas liet. k. žodis, tai dažniausiai bus viena reikšmė, nebent kokia 'kasa'. Su vertimais į užs. kalba sudėtingiau, nes ten vėl gautųsi keletą atitikmenų (pvz. įvesk į Alkona 'boba':). Lentelėje geriausia atrinkti vieną vienintelį, maksimum du tiksliausius vertimus.

--Profesoriux 09:38, 2007 liepos 25 (UTC)

Pakolkas šias mintis įrašiau tik į Pagalbą naujo žodžio kūrimui: „Pagalba:Naujas žodis“. O kas liečia skirtingas žodžio reikšmes ir jų vertimus aš suprantu, kad ne kiekvienas jas visas žino. Todėl prašau pasiūlyti kaip pakoreguoti šiuos teiginius, kad neatrodytų jie tokie griežti. --Vpovilaitis 10:00, 2007 liepos 25 (UTC)

O gal vietoj tų taisyklių gal tiesiog sugalvot du atskirus šablonus: 1)lietuvių k. žodžiams ir 2)užs. kalbos žodžiams... Ir kur nors pradžioj nuorodą įdėt ar nežinau kur ten tarp helpų:) Be to būtinai reikia pavyzdžio prie tų šablonų. Dauguma taisyklių net neskaito, iš karto žiūri kaip atrodyt turi... Beje aš tai lentelių net nežinočiau kaip daryt, nu tik dabar pažiūrėjau kur jos yra:) Ir šiaip kuo mažiau reikia griežtų taisyklių, gal tik patarimų. --Profesoriux 10:22, 2007 liepos 25 (UTC)

Redagavimo lango Toolbare yra pirmas mygtukas (Žodžio šablonas), kuris įterpia viso žodžio aprašymo šabloną (aišku jį gal reikėtų tobulinti. Siūlyk, ką reikėtų keisti.) Galima būtų sukurti dar vieną ar net du. --Vpovilaitis 11:14, 2007 liepos 25 (UTC)

• Taip pat yra Toolbare yra mygtukas (Vertimai), kuris įterpia tuščią vertimų lentelę. --Vpovilaitis 11:14, 2007 liepos 25 (UTC)

---

Tai štai ką jie reiškia:)) Dar net nebandžiau;)) Šiaip tai atrodo gana sudėtingai, niekas neaišku iš pirmo žvilgsnio, reiktų gal supaprastint jei įmanoma:) Reik pabandyt vieną įrašą su juo įdėt... --Profesoriux 11:31, 2007 liepos 25 (UTC)

Nieko nesigauna:( Pasimečiau kur čia ką įvest:) aš tai notepad'e pasidaręs sau atskirą 'šabloną' ir naudojuosi kol kas:) :

== {{zhv}} ==

'''[[]]''' [ ]

=== {{}} ===

# [[]]

Man asmeniškai būtų patogu, jei apačioj, tame žodžio elementų pasirinkime (čia po mygtukų Išsaugoti ir kt.) būtų 'Kalbos' (šablonai kartu su vėliavom, kaip kinų kalba, nes vis pamirštu kaip sutrumpintai zhv ar zhv1) ir 'Kalbos dalys' (daiktavardis ir t.t.). Daugiau man nieko nereikia..:) Ar negalima ten įkišt?

Apačioje sukurtas pasirinkimai Kalbos antraštėms ir Kalbos vertimams. Į šiuos pasirinkimus įtrauktos kai kurios kalbos, kurių šablonų nuorodas paspaudus bus į tekstą įterpiami tų kalbų atitinkami šablonai. O taip pat įterpiama nuoroda į kalbų kodų lentelę, kur galima sužinoti kitų kalbų kodus. Šablonai su vėliavėlėmis nevisoms kalboms sukurti. Jei kurios prireiks gali kreiptis. Gal būt ne visos kalbos pagal Wikimedija projektų sąrašą yra šiuo metu įtrauktos į šią lentelę. Prireikus ją galima papildyti. --Vpovilaitis 13:31, 2007 liepos 25 (UTC)

Jums gali prireikti išvalyti jūsų naršyklės podėlį, kad pamatytumėte pokyčius. Mozilla / Safari / Konqueror: laikydami Shift pasirinkite Atsiųsti iš naujo, arba paspauskite Ctrl-Shift-R (sistemoje Apple Mac Cmd-Shift-R); IE: laikydami Ctrl paspauskite Atnaujinti, arba paspauskite Ctrl-F5; Konqueror: tiesiog paspauskite Perkrauti mygtuką, arba paspauskite F5; Opera naudotojams gali prireikti pilnai išvalyti jų podėlį Priemonės→Nuostatos. --Vpovilaitis 13:31, 2007 liepos 25 (UTC)

Nežinau dabar visai susipainiojau, gal ir nereikia ten tų vėliavėlių, bet kaip nors visi turi žinot kad viršuje turi būti kalbos pavadinimas su vėliava, o man tai geriausia turėt savo šabloną po ranka..:) O šiaip tai tegu kas kaip nori taip įvedinėja, svarbu kuo daugiau atsirastų savanorių, nes ko tais visai nebėr:) o mes ar kiti (labiau patyrę) ištaisysim viską, ką jie čia pridirbo:) tegu nors du žodžius parašo, čia gi ne vikipedija, čia nereikia ilgų sudėtingų tekstų, čia žodynas --Profesoriux 14:02, 2007 liepos 25 (UTC)

Lietuviškų ir kitų kalbų žodžių aprašymo skirtumai

Nu ir košė tas wiktionary:) Pažiūrėjau įvairių šalių wiktionarius, tai visi skiriasi kaip diena ir naktis. Šiaip dabar tai siūlau štai ką, čia dėl vertimų: jei yra užsienio kalbos žodis, tai siūlau rašyti vertimą tik lietuvių kalba ir nedaryt jokių lentelių kitų kalbų vertimams, na o jei lietuvių k. žodis tada jau reikėtų lentelės vertimams į kitas kalbas. Kodėl taip manau? Nes visų pirma čia yra lietuvių wiktionary, todėl eilinis naršytojas būtent ir ieškos vertimo į lietuvių kalbą, visų antra vertimas į mūsų gimtąją kalba dažnai bus ne vienas žodis, o keletą reikšmių su paaiškinimais todėl į lentelę būtų nepatogu sugrūsti, bet to, jei tas vertimas bus puslapio apačioj, kažkur lentelėj tarp čiukčių ir kisvahilių kalbų, tai dar ne faktas, kad visi lengvai jį suras:)) O iš lietuvių kalbos tai žinoma jau reikia visų kalbų lentelės, nes tai kaip žodynas iš lietuvių į neaišku kokią kalbą. Nu juk logiška, pagal žodynų principą: konkrečios k. žodis -> lietuvių k. (todėl lentelės nereikia), bet lietuvių k. -> X kalba (tam ir reikia lentelės, nes neaišku, ko būtent ieškoma). Na galima vertimų lentelę įdėt ir į užsienio žodžius, bet lietuvių k. vertimas turi būti viršuje, ne lentelėje, o kitų šalių vertimai (džn. tik vienas žodis) galėtų būti kaip lyginamoji filologija (palygint tą žodį su kitų kalbų žodžiais), bet tai visai nebūtina. --Profesoriux 07:33, 2007 liepos 25 (UTC)

Siūlau taisyklę „Dėl vertimų į kitas kalbas“--Vpovilaitis 09:19, 2007 liepos 25 (UTC)

• Jei aprašomas užsienio kalbos žodis, tai reikia rašyti vertimą tik lietuvių kalbą, nurodant kuriais atvejais į kurį lietuvišką žodį reikia versti.
• Jei aprašomas lietuvių kalbos žodis, tai reikalinga kiekvienai lietuvių kalbos žodžio reikšmei, jei jų yra keletas, lentelė su vertimais į kitas kalbas.

Žodynų tipai

O jums patiems neatrodo keistas šis mūsų 'žodynas'? ;)

Tarkim ateina koks žmogus pirmą kartą, nori susirasti ką reiškia angliškas žodis house. Atsiverčia tą puslapį, ir ką pamato: (pvz.) house - žmogaus gyvenamas pastatas su langais, stogu ir durimis (man tai panašu į mįslę keturgyslę, trūksta tik apversto atsakymo skliaustuose). Pirma reakcija - bukas žvilgsnis, po to suraukti antakiai - bando suprasti reikšmę, ir galiausiai garsiai sušuktas "Aaaaaaa supratau". Jis turbūt ir nepamatytų lietuviško vertimo apačioje...

Aš jau anksčiau beviltiškai bandžiau jus atvesti į protą, kad plačiai aiškinti reikia tik lietuviškus žodžius. Juk yra du žodynų variantai: viena kalba>antra kalba (arba) kalba>aiškinimas. Pirmi yra paprasti dvikalbiai žodynai, antri yra aiškinamieji gimtosios kalbos žodynai.

Be to, gaunasi dvigubas darbas - plačiai aprašinėti tą patį žodį visų kalbų puslapiuose. Argi ne paprasčiau pateiktame pavyzdyje būtų house - namas (su nuoroda į 'namas', kuriame ypač supratingiems būtų paaiškinta, kas yra namas:))

P.S. laikykitės principo - wiktionary ne wikipedia, čia reikia kuo trumpiau ir paprasčiau, galima gilintis į gramatiką, kalbos dalykus, bet nereik per daug išsiplėsti... Na bent jau tokia mano nuomonė

--Profesoriux 17:37, 2008 sausio 30 (UTC)

Trumpai apie žodymus:

• Buvo paminėta, kad yra du tipai žodynų, t.y.:
  • Dvikalbis žodynas -- visį dvikalbiai žodynai paprastai pateikia tiktai vertimus į antrąją kalbą ir atvirščiai. Prie tokių žodynų galima priskirti vadinamus „daugiakalbius“ vertimų žodynus, kurie iš tikrųjų tėra eilės dvikalbių žodynų rinkinys. Jie paprastai turi trūkumą, kad neaišku kurį antrosios kalbos žodį reikia pasirinkti vertimui. (Pvz. Kai pirmosios kalbos žodis turi visą eilę reikšmių kurioms versti antrojoje kalboje naudojami skirtingi žodžiai kurie taip pat turi savo sinonimus ir tie sinonimai yra naudojami tik esant tam tikroms pirmos ar antros kalbos žodžio reikšmėms.) Šiuo atveju paprastai šiuose žodynuose pateikiama visa eilė žodžio reikšmių be išsamių paaiškinimų.
  • Gimtosios kalbos žodynas -- tokie žodynai tik aprašo kurios nors kalbos žodžius ta pačia kalba nepateikdami jokių vertimų. Tokias žodynais gali naudotis tiktai šią kalbą jau neblogai mokantys žmonės ir jais paprastai negali pasinaudoti tie kurie šią kalbą tik pradeda mokintis.
• Manau dar verta paminėti:
  • Aiškinamuosius (mokomuosius) - paprastai dvikalbius žodynus -- šiuose žodynuose paprastai pateikiami pirmosios kalbos žodžių daugiau ar mažiau išsamūs paaiškinimai, jų skirtingos reikšmės, panaudojimo pavyzdžiai ir vertimai į antrąją kalbą suklasifikuoti pagal skirtingas pirmosios kalbos skirtingas reikšmes.
    1. Šiuose žodynuose taip pat paprastai yra pateikiama trumpos nuorodos iš antrosios kalbos į pirmosios kalbos žodžius. Šiuose žodynuose dažniausiai pirmosios kalbos žodžių paaiškinimai ir skirtingos reikšmės pateikiamos pirmąja kalba, todėl jie gali būti naudojami mokantis antrąją kalbą arba jau neblogai mokant pirmąją kalbą.
    2. Tik retais atvejais šiuose šio tipo žodynuose pirmosios kalbos žodžių paaiškinimai ir skirtingos reikšmės pateikiamos antrąją kalba, o pavyzdžiai pirmąja, kas pilnai leidžia mokytis pirmąją kalbą mokant antrąją kalbą.
• Vikižodynas kaip yra teigiama yra daugiakalbis žodynas:
  1. Jis turi suteikti plačiausias žinias apie gimtosios kalbos žodžius, t.y. iš vienos pusės turi būti Gimtosios kalbos žodynas -- tai mūsų atvejų lietuvių kalbos žodžių aprašymai lietuvių kalba.
  2. Jis turi leisti mokintis bet kurią kitą kalbą, net ir pradedančiajam, tai yra būti kitų kalbų aiškinamuoju (mokomuoju) žodynu (jų antruoju variantu) -- tai mūsų atvejų kitų kalbų žodžių aprašymai (bent jau tarimas, žodžio reikšmės lietuvių kalba, jei būtina kitos kalbos žodžio panaudojimo pavyzdžiais ir vertimais į lietuvių kalbą).
  3. Jis turi suteikti pilnas žinias apie kitų kalbų žodžius gilioms šių kalbų studijoms -- tai mūsų atveju kitų kalbų Vikižodynai, kaip tos gimtosios kalbos žodynai. Todėl iš mūsų žodyno turi būti atitinkamos interviki nuorodos.

--Vpovilaitis ^apt. 11:44, 2008 sausio 31 (UTC)

Nagi, juk nesiskolinkim stiliaus iš pvz. angliško Vikižodyno, kuris, tik aprašo vertimą, o kai kurie netgi nesupras, to vertimo, t.y. nežinos, ką tas į lietuvių kalbą išverstas žodis, reiškia, tad tikrai gerai, būtų, taip: aprašomas, lietuviškai, angliškas žodis. So, dirbkite :)--Pdxx^aptarimas 15:34, 2008 sausio 31 (UTC)

Pratęsiant mintį...

Nežinau, kada suprasit, kokias čia nesąmones darot;) Po to viską turėsit taisyt... --Profesoriux 18:10, 2008 sausio 31 (UTC)

Gal ir suprasim :)--Pdxx^aptarimas 18:17, 2008 sausio 31 (UTC)

Dėl tų kelių reikšmių, mano galva, visai paprasta daryti, kaip visam pasauly daro: kiekvienas skirtingas vertimas turi nuorodą į aiškinamąjį liet. žodį, o iš ten gali susirasti to žodžio reikšmę trečiosiomis ir t.t. kalbomis.

Pagrindinis liet. wikipedijos žodynas būtų lietuvių kalbos žodžiai su jų vertimais į visas kitas kalbas, o užsienio kalbų žodžiams užtenka tik lietuviško vertimo, nes čia yra, kaip minėjau - LIETUVIŠKAS wiktionary. Jei žmogus norėtų vertimų pvz. house į katalonų kalba, jis jo neieškotų lietuviškame wiktionaryje, o eitų į katalonų. Logiška, ane? Todėl house užtenka parašyt 'namas' ir viskas visiems bus aišku. Kas norės kitų vertimų, gali pasinaudot kairės pusės pasiūlymais į kitas wikipedias, tam jie ir skirti..

Todėl siūlau iš užsienio kalbų žodžių išmesti lentelę Vertimai, jos vieta tik prie lietuviškų žodžių, o tas skirtingas reikšmes, kaip daro visi pasaulyje, numeruoti stulpeliu ir nesukti galvos.

---

Nu gerai pabandysiu įtikinti praktiškai: pavyzdžiu paimkim 'grass'.

Lietuviškai jo reiškmė pagal jus būtų: Bet koks augalas priklausantis Poaceae šeimai, kurie auga iš žemės ir kurio stiebas nesumedėjęs.

Dabar paimkit ten kairėj peržvelkit 'grass' straipsnius kituose wiktionariuose, išskyrus anglų, kuriam tai yra gimtosios kalbos žodis. Ar kur nors dar rasite tokią pagrindinę reikšmę?

--Profesoriux 18:36, 2008 sausio 31 (UTC)

Jo reikėtų pakeisti taisykles, nes vertimų lentelė, bei užsienio žodžio aprašymas yra tikra nesąmonė--Pdxx^aptarimas 16:16, 2008 vasario 7 (UTC)

Patvarkytas atitinkamai žodžio aprašymo šablono įterpimo mygtukas.

Toliau...

Nu va, nors vieną bendramintį radau;) Bandau derėtis toliau... VPovilaitis, pažiūrėjau tavo pasiūlytą 'word' vokiečių wiktionaryje ir tikrai nustebau, kad ten aprašoma Reikšmė, o Vertimai lentelėje apačioje, kaip ir tu siūlai. Praktiškai yra du modeliai: vokiečių arba prancūzų, nu anglai panašiai į vokiečius daro, gal kiek paprasčiau, be paveiksliukų ir t.t. Rusai prie anglų su vokiečiais atrodo eina. O šiaip kiek pastebėjau, dauguma šalių renkasi prancūzų variantą, kuris yra paprastesnis, ir man irgi labiau patinka. Tai va, pas vokiečius word reikšmė aprašyta, bet gana trumpai. O pvz. pažiūrėjau kaip jie aprašo Canadian, tai nerašo, kad tai: vyr. ar mot. lyties homo sapiens rūšies atstovas, gyvenantis Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje teritorijoje, tokio ir tokio ploto, bla bla bla... Net vokiečiai Reikšmę rašo kanadietis, o Vertimai irgi kanadietis. Tikriausiai dažniausiai taip ir būna aprašyti vokiečių dauguma užsienio žodžių, tai yra reikšmė ir vertimas sutampa ir be reikalo kartojasi du kartus. Jei remsimės vokiečiais, tai nežinau ar visiems tai patiks. Galbūt reikia balsuot, kurį variantą rinktis, ar pan.

Toliau... Visų pirma, reikia suprast, kuo skiriasi žodžio reikšmė nuo jo vertimo-atitikmens tam tikra kalba. Praktiškai tai yra tas pats, kai kuriuos žodžius galima aprašyt vienu žodžiu (pavadinkim jį vertimu), pvz. word-žodis, bet kai kada toks variantas netinka, pvz. word - sutrumpintas microsoft word office (ar kaip ten) produktas. Šito aprašymo nepavadinsi vertimu vien dėl to, kad jis gana ilgas ir neturi lietuviško atitikmens, nebent vordas ;) Aš siūlau sutapatinti šiuos du dalykus reikšmė ir vertimas, tai yra visų pirma bandyti aprašyti vertimą vienu žodžiu, ir tik jei nesigauna, daugiau. pagal mane gautųsi: word - 1) žodis 2) sutrump. microsoft produkto pavadinimas 3)... Tai yra ir reikšmė lietuviškai, ir vertimas. Lietuviai tikrai žino, ką reiškia 'žodis', todėl visiška nesąmonė bandyti apibūdinti terminą sakiniu ar net keliais. Kaip tik toks yra wikipedia uždavinys, detaliai apibūdinti tam tikrus terminus, kurie į juos žiūri ne kaip į paprastus žodžius, o į kaip mokslinius terminus - pvz. žodis - gramatinė kategorija, mažiausias reikšmę turintis vienetas ir t.t. Jei mes bandysim kaip wikipedia nors ir sutrumpintai bandyti apibūdint, kad goat yra žinduolių būrio Cephalocea genties atstovas, auginamas kaime, su ragais ir pan., o ne goat - ožys, iš mūsų žodyno visi juoksis, bent man taip atrodo.

P.S. Tuom ir skiriasi žodynai nuo enciklopedijų. Aišku, lietuviškiems žodžiams vis tiek reikės apibūdinimų, nes tai bus aiškinamojo žodyno variantas. --Profesoriux 17:52, 2008 vasario 8 (UTC)

Manau, kad galima su tuo sutikti. Paliekant galimybę šalia vertimo į lietuvių kalbą esant reikalui nurodyti kategoriją, pastabas ar net pavyzdžius. --Vpovilaitis ^apt. 18:15, 2008 vasario 8 (UTC)

Dėl žodžio šablono butono

Žodžio šablono butonas pritaikytas naujam variantui. Vpovilaitis ^apt. 20:15, 2008 vasario 8 (UTC)

Šis butonas padarytas, kad automatiškai įsimintų pagrindinęs paskutines išsaugotas reikšmes. --Vpovilaitis ^apt. 17:58, 2008 vasario 12 (UTC)

Jei nematote šio butono neužmiškite jo įsijungti mano nustatymai -> Priemonės -> Žodžio aprašymo šablono įterpimo butonas. Pasirinkę išsaugokite savo nustatymus ir atnaujinkite naršyklės podėlį. Ten pat yra ir kitų priemonių įjungimas. --Vpovilaitis ^apt. 05:28, 2008 vasario 14 (UTC)

Oho

A taip greit viską pakeitei?:) Gal reikia iš pradžių ant popieriaus pagalvot, kaip turėtų atrodyt puslapis, peržvelgt visų kitų šalių variantus, pvz man labai nepatinka rusų wiktionary, kurie suveda tuos tuščius šablonus ir pildykit kas norit, ateini į tą puslapį, nieko ten nėr, tik šablonas, bet priskaičiuojamas kaip vienas straipsnis.

O šiaip tai manau nebūtina visus straipsnius būtinai pagal vieną šabloną daryti, tą prasme, dabar viską imti ir keisti, geriau tegul viskas ramiai po biškį susiguli, juk dar keisimės ir keisimės, kiek žmonių tiek ir nuomonių... Aišku, reik prisilaikyt šiokių tokių taisyklių, kad žodžiai patektų į tam tikras kategorijas ir pan., bet svarbiausia, kad straipsnis būtų įskaitytas prie tvarkingų puslapių, būtų visiems aiškus, suprantamas ir tiek. Gal atsiras visokių naujokų, kurie nesupras tų visų taisyklių, reikia, kad kuo paprasčiau būtų, tai daugiau mėgėjų pildyt atsiras... Nors nežinau, reik kokį fanklubą ar meet'us daryt, nes taip ir judėsim nelabai sparčiai.

Beje, idėja, reikia būtinai anglų kalbos žodyną plėsti. Visų pirma žmonės ieško anglų k., o Alkoną ne visi žino iš kur gauti piratinę versiją ir pan.:) Nors yra visokių anglų k. žodynų ir internete, bet ir mums žūtbūt reikia visų pirma šią kalbą bent kiek užpildyt. Gal tankiau žmonės užeis ieškot...

Ai nu žodžiu, kaip kas mokam taip ir pildom, jei ką blogai darau, parašykit:) --Profesoriux 20:45, 2008 vasario 8 (UTC)

Pagaliau :), aš jau prieš kelias dienas laukiau tokio pakeitimą vertimo :))--Pdxx^aptarimas 07:03, 2008 vasario 9 (UTC)

Dar kelios idėjos

Dėl reikalingų puslapių

Galbūt reikėtų kaip nors padaryti tokį puslapį, kuriame žmonės galėtų parašyt, ko jie ieško, užsakyti žodžius, paklausti ką reiškia tas ir anas. Pvz. turbūt dažniausiai visi bijo kažką redaguot, ne kiekvienas supranta kaip čia viskas veikia, bet jie gal sugebėtų parašyti: cat - katė, o mes kaip nors sutvarkytume:) Pvz. pas anglus yra kažkas panašaus Requested Entries, pas vokiečius Wunschliste. O pas mus nors vadinasi geidžiamiausi, iš tiesų yra tie puslapiai, į kuriuos daugiausia nuorodų iš kitų psl. Aš pats abejoju, ar kas nors ten ką nors rašytų, bet gal pabandom?:) Toks puslapis turėtų būti visiškai paprastas, be jokių pribambasų, kad žmogus atidaręs redagavimo langą, turėtų tik parašyti vieną ar kelis žodžius... Arba labai kaip nors aiškiai viršuj parašyti, kaip viskas turėtų būti rašoma:)

Dabar pažiūrėjau atidžiau, pasirodo turim tokį puslapį: Vikižodynas:Trokštamiausi nesukurti straipsniai. Bet man atrodo pats pavadinimas gana sudėtingas, nuoroda įterpta tarp kitų, gal būtų galima į šoną įdėt, kaip pas anglus ar vokiečius, aišku kaip nors sutrumpinus pavadinimą.. --Profesoriux 18:30, 2008 vasario 13 (UTC)

Idėja gera reikia pradžioje bent jau panašų puslapį Reikalingi žodžiai pvz. kaip atitinkamas angliškasis puslapis Requested articles. Tada jį galima bus įtraukti į kairę. --Vpovilaitis ^apt. 18:45, 2008 vasario 13 (UTC)

Padaryta --Vpovilaitis ^apt. 07:46, 2008 vasario 14 (UTC)

Dėl informacijos apie kalbas

Kita idėja būtų kiekvienai kalbai skirtas atskiras psl., kuriame būtų beveik viskas apie tą kalbą: nuorodos į gramatiką, tarimą, mokymosi puslapius, žodžių sąrašą pagal ABC ir t.t. Tada būtų galima kur nors apačioj ir įdėt tuos ieškomus žodžius, apie kuriuos rašiau viršuj. Dar galima parašyt, kurie naudotojai moka tą kalbą ir galėtų pakonsultuot, išverst ar paaiškint sakinuką ar pan. ;)

Nu žodžiu, variantų daug, aš tik nelabai suprantu pats, kaip tai turėtų atrodyti:) Gal imkim pavyzdį iš wiktionary lyderių, kam išradinėt dviratį... --Profesoriux 18:08, 2008 vasario 13 (UTC)

• Už - Jau bent žodžių sąrašai pagal ABC yra pradėti kurti (lietuvių, anglų ir vokiečių kalbų žodžių sąrašai). Taip pat yra pvz. Lietuvių kalbos daiktavardžių kaitymas. Aišku jau esamą informacija reikia suklasifikuoti. Na ir daug dar visko reikia parengti. Aišku gražu būtų visą tai turėti. --Vpovilaitis ^apt. 14:57, 2008 vasario 14 (UTC)

Kam balsavimas padarykim :D--Pdxx^aptarimas 14:06, 2008 vasario 17 (UTC)

Dėl reikalingų vertimų

Kai kurie Vikižodynai, pvz. Anglų, į vertimų lenteles įrašo specialias nuorodas (šablonus) apie reikalingus vertimus į kitas kalbas ir tokiu būdu sudaro žodžių kuriuos reikia išversti į tam tikrą kalbą kategorijas. Gal ir mums reikėtų turėti tokį šabloną vertimų į kitas kalbas poreikiui pažymėti. Tokius šablonus galėtų įterpti prastinimo butonas, jei vertimų lentelėje nėra vertimų į tas konkrečias kalbas. Tačiau nemanau, kad reikėtų tokius šablonus įterpti dėl visų kalbų. Todėl manau reikėtų apsispręsti į kokias kalbas vertimų mes pageidautumėme lyg ir automatiškai (įterpiant prastinimo butono pagalba), o vertimui į kitas kalbas poreikiui pažymėti, esant reikalui, butų galima įrašyti ranka. Aišku pirmiausia, bet kuriuo atveju reikia sukurti pati šabloną. Iš tokių į kurias mes automatiškai galėtume pageidauti vertimų mano manymų būtų (anglų, vokiečių, rusų, lenkų, estų, latvių, prancūzų, italų, ispanų, portugalų) kalbos. Siūlykite kitas tokias kalbas. --Vpovilaitis ^apt. 14:51, 2008 vasario 14 (UTC)

Šiaip gal ir nieko būtų pageidavimus pagal kalbas grupuoti, bet kol kas manau užtenka vienos vietos, kur tai būtų daroma, nes paprasčiausiai labai nedaug žmonių čia rašys, tai gal nėra ką ir skirstyti. Šiaip užsienio kalbos dažnai atpažįstamos iš pačio žodžio:) Galima prie žodžio sąraše prirašyti kurios jis kalbos ar pan:) Jei to nežino vienas, gali parašyti kitas, ir pasiūlyti vertimą ar pan. Nu pvz: cat|anglų k.|katė arba cat - katė (anglų k.). Jei ko nors nežino tiesiog to nerašo pvz: tik cat arba cat (anglų k.) O dėl šablonų tai tikrai nežinau ar paprasta liaudis ten iš viso ką nors supras, geriausia, kad įvestų ranka, jei ką nors nesąmoningai įves, galima bus pataisyt:) Na nebent tas šablonas būtų paprasčiau nei redagavimo lange parašyt vieną žodį:)

--Profesoriux 18:33, 2008 vasario 14 (UTC)

Čia aš kalbėjau apie lietuvių kalbos žodžių vertimus į kitas kalbas, o ne atvirkščiai. :) --Vpovilaitis ^apt. 05:34, 2008 vasario 15 (UTC)

Aga, biškį nusišnekėjau ne į temą:) Kažką matyt ne taip supratau iš pradžių:)) Na jei mano nuomonė įdomi, tai man visai nepatinka tos nuorodos į vertimų šablonus. Nepatinka ir tai, kad virš vertimo į užs. kalbą lieka nuorodos į orig. kalbos puslapį ir dar visokie pribambasai. Vizualiai truputį darko vaizdą, nors jei anglų wiktionary taip daroma, galbūt reikėtų prisilaikyt, nežinau. --Profesoriux 13:54, 2008 vasario 24 (UTC)

Dėl prancūzų

Neradau kur įrašyt reikalinga prancūzų žodį.

Nu va, pradeda ateiti ir kiti žmonės, ne tik mes trys. VPovilaitis, prancūzų kalbos reikalingus žodžius padariau pagal save, kad matytum, kaip man atrodytų geriau, gali ištrint ir įdėt savo tą tekstą, nors jis man atrodo per sudėtingas:) --Profesoriux 15:41, 2008 vasario 15 (UTC)

Dėl gram. giminių

Kiek pastebėjau, beveik visuose wiktionary, žodžio giminę, jei tokios iš viso reikia, rašo sutrumpintai, kaip ir žodynuose, iš kart po žodžio: m, f, n (iš lotynų genus masculinum, genus femininum, genus neutrum), pvz. meška f. O pas mus, vyr. gim. ir dar su nuoroda kam neaišku. Siūlau prisilaikyti tarptautinių standartų net aprašant lietuvių kalbos žodžius. --Profesoriux 18:05, 2008 vasario 15 (UTC)

Hei, lietuviškam žodžiui tokie pakeitimui netiktų, o angliškam, vokiškam ir kt. tiktų :)--Pdxx^aptarimas 14:03, 2008 vasario 17 (UTC)

Na pagalvojus tikrai gal lietuviškiems žodžiams netiktų. --Profesoriux 16:26, 2008 vasario 17 (UTC)

Taip :)--Pdxx^aptarimas 13:21, 2008 vasario 19 (UTC)

Nemanau, kad būtų gera mintis lietuviškiems žodžiams giminę žymėti vienaip, o kitiems kitaip. Painiosis. Reikės papildomų šablonų. O kas pakeis dabar aprašytų žodžių giminės pažymėjimus. Kaip pastebėjau, giminių pažymėjimams naudojami šablonai, kurių vardai yra tarptautiniai, m, f. PoVas 16:56, 2008 vasario 19 (UTC)

Gal geriau, kaip būna taip būna :)--Pdxx^aptarimas 18:05, 2008 vasario 19 (UTC)

Tikriausiai reikėtų užmest akį į paprastus lietuvių kalbos žodynus, kaip ten rašo. Man atrodo lietuviškai visą gramatiką rašo, nors nežinau:) --Profesoriux 20:22, 2008 vasario 19 (UTC)

Dėl kategorijų

Visų pirma kategorijos, kiek suprantu, yra skirtos lengviau susigaudyti straipsnių gausybėje, greičiau susirast norimą žodį ir panašiai. Todėl specialios kategorijos turėtų būti kuo siauresnės ir tikslesnės. Pavyzdžiui, man dabar nepatinka tokios bendros kategorijos kaip Zoologija, Informatika, Ekonomika ir panašiai, nes į jas mes bandom sugrūst visų kalbų žodžius. Kas iš to gavosi? Pvz., užeina žmogus pažiūrėti, kokio nors gyvūno pavadinimą anglų kalba (tarkim jam nereikia konkrečiai), įeina į Kategorija:Zoologija ir mato baisiai daug surikiuotų pagal abėcėlę žodžių, dauguma lietuvių k., kiti neaišku kokia (tuo labiau, jei jis kitų kalbų nesupranta). Klausimas būtų toks: kam reikia tokių kategorijų? Pasiūlymas būtų į kategorijas kaip Zoologija įvedinėti tik lietuvių kalbos žodžius (nes čia lietuvių vikižodynas, todėl pagrindinė Zoologija yra lietuvių kalba), o užs. kalboms sukurti atskiras kategorijas pvz. Kategorija:Zoologija (kinų kalba), ir jas padaryti kaip subkategorijas į Zoologija. Rezultatas būtų toks: užeina žmogelis į Kategorija:Zoologija ir mato: subkategorijų sąrašą pagal kalbas (pvz. Kategorija:Zoologija (anglų kalba)) ar kitus parametrus pvz. Kategorija:Žinduoliai. O žemiau mato vien tik lietuviškus žodžius įeinančius į šią kategoriją. Na galimas kitas variantas, padaryti ir Kategorija:Zoologija (lietuvių kalba), tokiu atveju, žmogelis Zoologijoj matytų tik subkategorijų sąrašą, kuris padėtų jam lengviau orientuotis, nors greičiausiai jis norės susirasti lietuvių kalbos žodžius, todėl siūlyčiau Kategorija:Zoologija rezervuoti tik lietuvių kalbai. Nu gal supratot kame reikalas...:) --Profesoriux 13:46, 2008 vasario 24 (UTC)

Pritariu--Pdxx^aptarimas 13:51, 2008 vasario 24 (UTC)

Pritariu, kad šiuo metu tiesiogiai kategorijos naršymui - informacijos paieškai mūsų vikižodyne nėra pritaikytos. Tačiau čia matau kad šiame pokalbyje reikėtų aptarti keletą skirtingų temų:

1. kiek detaliai turi būti identifikuojamos naršymo kategorijos? Ar apsiriboti mokslo sritimis, kuriose atskiros sąvokos yra naudojamos, ar detalizuoti ir kaip detalizuoti Pvz. buvo minima kategorija Žinduoliai, kokios kitos lygiagrečios kategorijos, ar visą kategorijų medį turėtume kopijuoti iš Vikipedijos? Šiuo metu pagrinde buvo naudojamas skirstymas į mokslo sritis (Kategorija:Informatika, Kategorija:Chemija, Kategorija:Matematika, Kategorija:Istorija, Kategorija:Religija, ...), nors atskirais atvejais ir naudojamos detalesnės kategorijos kaip pavyzdžiui (Kategorija:Cheminiai elementai, Kategorija:Neorganiniai junginiai, Kategorija:Rūgštys, Kategorija:Organiniai junginiai, ...)
2. lietuviškų ir kitų kalbų žadžių skyrimas į skirtingas kategorijas:
   1. Ar tam naudoti standartinį kategorijų mechanizmą:, kuriant kategorijų medžius kiekvienai kalbai atskirai (visas kategorijas dubliuojant visoms kalboms)
   2. Ar tam naudoti DynamicPageList2, kai jis bus įdiegtas arba net ir ranka sudaromus sąrašus?, Turėti tik vieną kategorijų medį, o naršymui naudoti specialius skirtingus DPL medžius, t.y. DPL sąrašai būtų kuriami, atitinkamai kiekvienai kategorijai ir kalbai.
3. kategorijų arba atitinkamai DPL sąrašų pavadinimų sudarymo klausimai:
   1. ar naudoti sudarant kategorijų arba atitinkamai DPL sąrašų pavadinimus pilną kalbos pavadinimą. Kaip siūloma pvz. (Kategorija:Zoologija (lietuvių kalba) arba Kategorija:Zoologija, Kategorija:Zoologija (anglų kalba), Kategorija:Zoologija (kinų kalba), ...)
   2. ar naudoti tik kalbos kodą pvz.:
      1. skirtingų kategorijų medžių atveju (Kategorija:Zoologija/lt arba Kategorija:Zoologija, Kategorija:Zoologija/en, Kategorija:Zoologija/zh, ...) arba (Kategorija:Zoologija, Kategorija:en:Zoologija, Kategorija:zh:Zoologija, ...)
      2. DPL ar kitų sąrašų pavadinimams (Sąrašas:Zoologija/lt arba Sąrašas:Zoologija, Sąrašas:Zoologija/en, Sąrašas:Zoologija/zh, ...) arba (Sąrašas:Zoologija, Sąrašas:en:Zoologija, Sąrašas:zh:Zoologija, ...)

Kiekvienas iš skirtingų kategorizavimų (metodikų) turi savo pliusus ir minusus, todėl turėtų būti visi jie aptarti, suderinti prieš pasirenkant ir naudojant ar pradedant pertvarkymus (tiek rankinius tiek automatinius). Tokių metodikų būtų dvi pagrindinės:

1. pagrindinių-išvestinių kategorijų. T.y. jei konkretus žodis priskirtas konkrečiai kalbai, nurodytas kuria kalbos dalimi jis eina, kurios mokslo šakos, kuriai kategorijai ir/ar subkategorijai jis priklauso tai galima iš to visada DPL ar automatinio apdorojimo būdu jį priskirti išvestinėms kategorijoms (konkrečios kategorijos ir konkrečios kalbos bei konkrečią kalbos dalį sudarantys žodžiai) Pvz. Natris - pagal pagrindinių-išvestinių kategorijų metodiką užtektų priskirti kategorijoms Kategorija:Lietuvių kalba, Kategorija:Daiktavardis, Kategorija:Chemija, Kategorija:Elementas, Kategorija:Šarminis, Kategorija:Metalas - kas automatiškai ar DPL pagalba šį žodį priskirtų tokioms išvestinėms kategorijoms: Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžiai, Kategorija:Cheminiai elementai, Kategorija:Cheminiai elementai, Kategorija:Šarminiai metalai, Kategorija:Cheminiai elementai (Lietuvių daiktavardžiai), Kategorija:Cheminiai elementai (Lietuvių santrumpos) ir panašiai
2. detaliausių kategorijų t.y. konkretus žodis visada būtų priskiriamas tik vienai detaliausiai kategorijai, pvz. Kategorija:Chemija/Šarminiai metalai lietuvių kalbos daiktavardžiai
3. kombinuoti

--Vpovilaitis ^apt. 10:34, 2008 vasario 25 (UTC)

Jooo, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.. Man atrodo, kol kas per daug smulkintis nereikėtų, reiktų atsižvelgti, kad čia ne vikipedija o vikižodynas, tuo reikėtų ir remtis: klasifikuoti daugiau ne moksliškai, o kalbos pagrindu. Pvz. užtenka ir tokių kategorijų, kaip Botanika, Zoologija, Muzika ir jų daugiau moksliškai smulkint nereiktų, na gal kai kada.. Kartais geriau gilintis ne moksliškai o humanitariškai, pvz. žuvys paukščiai..:) Tačiau būtų labai pravartu, jei būtų kategorijos įvairiomis kalbomis, nes čia būtent ir yra žodynai. Na, pvz., žvilgtelkim į paprastus žodynus. Ten prie žodžio tiesiog prirašyta bot., zool., muz. ir pan. ir jie per daug nesigilina į mokslinę sritį. Siūlyčiau ir mums pasitenkint tokiomis kategorijomis, nedaryt pernelyg sudėtingų medžių, bet kategorijos būtinai turėtų dubliuotis pagal kalbas. Taigi, man atrodytų geriausiai: pvz. Muzika>Muzika (kinų kalba). O pačioj Muzikoj turėtų būti tik lietuviški terminai. Beje, man šiaip nepatinka tie kalbų trumpinimai, kartais sunku suprasti kokia ten kalba, nors jei taip daro visuose wiktionary, galima būtų prisilaikyti ir tų trumpinimų (zh,es,la,yi,po atspėk kokios kalbos:) --Profesoriux 11:02, 2008 vasario 25 (UTC)

1. Gramatines kategorijas siūlau it toliau naudoti kaip naudojama. Pvz. Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžiai, Kategorija:Kinų kalbos prieveiksmiai ir panašai, t.y. kombinuotas kategorijas, kurios apjungia kalbą ir kalbos dalį.
2. Pritariu, kad dėl 1 kiek detaliai turi būti identifikuojamos naršymo kategorijos? nereikėtų į klasifikacijas lysti per daug giliai, pagrinde apsiriboti mokslo sritimis, gal būt tik atskirais atvejai (kai labai griežtai galima išskirti, pavyzdžiui Cheminiai elementai, Šalys) naudoti detalesnes kategorijas. O ateityje bus matyti.
3. Pritariu, kad dėl kategorijų arba atitinkamai DPL sąrašų pavadinimų sudarymo klausimai aiškiau yra naudoti ne kalbų kodus, o kalbų pavadinimus, pvz. Sąrašas:Šalys/Anglų kalba
4. Siūlau pamąstyti dėl lietuviškų ir kitų kalbų žadžių skyrimas į skirtingas kategorijas, kad nenaudoti standartinio kategorijų mechanizmo, o naudoti DPL (kai jis bus įdiegtas) arba rankomis/automatiškai sukurtais sąrašais, privalumai:
   • jei būtų naudojamas standartinės kategorijos reikėtų, pvz., kad žodis Andorra būtų priskirtas ne tik kategorijoms Kategorija:Afrikanų kalbos daiktavardžiai, Kategorija:Baskų kalbos daiktavardžiai, ... Kategorija:Valų kalbos daiktavardžiai bei kategorijai Kategorija:Šalys kaip dabar yra, bet ir kategorijoms pvz. Kategorija:Šalys/Afrikanų kalba, Kategorija:Šalys/Baskų kalba, ... Kategorija:Šalys/Valų kalba, tokiu būdų prie kai kurių straipsnių susidarytų labai didelis kategorijų sąrašas
   • Kategorijų sąraše šie sąrašai jei jie bus įtraukti pvz į Kategorija:Šalys dažniausiai netilps į pirmą puslapi (nuplauks prie atitinkamų abėcėlės raidžių) todėl naršymas pagal konkrečią kalbą vistiek bus nepatogus, ypač jei kategorija pati dar turės subkategorijų
   • jei būtų naudojami DPL, tai prie atskiro straipsnio būtų mažesnis kategorijų kiekis užtektų to, kaip kad yra naudojama dabar, tik reiktų papildomai sukurti šiuos DPL straipsnius skirtus naršymui, o nenaudoti tam tikslui Kategorijų. (Aišku, gal DPL naudojimas ne visur būtų pritaikomas, o (ypač šakninius) kategorijų sąrašus tektų sudarinėti rankomis/automatiškai) prie tokių sąrašų sudarymo, jau prieita net ir Angliškajame vikižodyne, kuriame pagrinde yra naudojama atskiri kategorijų medžiai pagal kalbas (naudojant pvz. en/Šalys tipo kategorijas.
   • DPL ir rankinių/automatinių sąrašų įdėjos yra artimesnės portalų savokoms
   • Pradedant naudoti DPL ir rankinių/automatinių sąrašus pirmiausia aišku reikia juos pradėti kurti nuo šaknies, ką galima būtų pradėti daryti nelaukiant kol bus įdietas DynamicPageList2.

--Vpovilaitis ^apt. 13:03, 2008 vasario 25 (UTC)

Dėl lietuviškų ir kitų kalbų žadžių skyrimas į skirtingas kategorijas manau kol bus pradėta naudoti DPL arba bus sukurti kiti naršymo sąrašai manau yra geriausia būtų vis dėlto, kad kitų kalbų žodžiai būtų priskiriami kitoms kategorijoms, o ne pagrindinei. Net ir sukūrus DPL ar kitus sąrašus abejoju, kad jie bus sukurti visoms kalboms.

Dėl kategorijų arba atitinkamai DPL sąrašų pavadinimų sudarymo klausimai manau, kad geriausiai naudoti pilną kalbos pavadinimą, bet jį geriausia būtų talpinti po pačios kategorijos po simbolio „/“ (t.y. darant lyg kategorijos popuslapį SUBPAGE) Pvz. Kategorija:Šalys/Afrikanų kalba, Kategorija:Šalys/Baskų kalba, ... Kategorija:Šalys/Valų kalba, o ne kaip nors kitaip. Kuriant tokias kategorijas ir jas priskiriant pagrindinei kategorijai, šiuo atveju Kategorija:Šalys turėtų būti nurodomas rūšiavimas pagal pačią kalbą, t.y. pvz. kategorijoje Kategorija:Šalys/Afrikanų kalba turėtų būti įrašyta

[[Kategorija:Šalys|Afrikanų kalba]][[Kategorija:Afrikanų kalba|Šalys]]

--PoVas 08:21, 2008 vasario 26 (UTC)

Pritariu --Vpovilaitis ^apt. 08:29, 2008 vasario 26 (UTC)

Padaryta --Vpovilaitis ^apt. 16:51, 2008 kovo 5 (UTC)

Dėl kategorijų užsienio žodžiams pakeitimų

1. Šablone {{t+}}, kai naudojama su parametru kt=, įvestas naujas parametras from=, kuriuo galima nurodyti kalbos kodą. Pvz. jei žodžio Albania aprašyme, bus panaudota: {{t+|lt|Albanija|kt=Šalys|from=en}}

   tai žodis Albania bus priskirtas kategorijai Kategorija:Šalys/Anglų kalba, o ne kategorijai Kategorija:Šalys.

   o nenurodžius šio parametro arba nurodžius „from=lt“ bus priskiriama kategorijai Kategorija:Šalys.

2. Šablone {{Kategorija}} įvestas antras parametras, kuriuo galima nurodyti kalbos kodą. Pvz. jei žodžio Albania aprašyme, bus panaudota: {{Kategorija|Šalys|en}}

   tai žodis Albania bus priskirtas kategorijai Kategorija:Šalys/Anglų kalba, o ne kategorijai Kategorija:Šalys.

   o nenurodžius šio parametro arba nurodžius „lt“ bus priskiriama kategorijai Kategorija:Šalys.

3. patvarkyti šablonai {{ltrans-top}}, {{lsin-top}}, {{lant-top}}, {{lrel-top}}, jei nurodyti parametrai kalba= ir kt= bei kalba reikšmė nurodyta ne „lt“, tai atitinkamai bus priskiriama ne pagrindinei kategorijai, o sub kategorijai pagal nurodytą kalbą.
4. patvarkyta priemonė „Žodžio aprašymo šablono įterpimo butonas“, kad atitinkamai kur reikia įstatytų atitinkamus parametrus.
5. patvarkyta priemonė „Prastinimas“, kad įstatytų atitinkamus parametrus, seniems tvarkomiems straipsniams.
6. patvarkyta priemonė „Prastinimas“, kad tuščiam sub kategorijos straipsniui įstatytų kryžmines nuorodas

1. sub kategorizuoti Kategorija:Cheminiai elementai --Vpovilaitis ^apt. 08:52, 2008 vasario 26 (UTC)
2. sub kategorizuoti Kategorija:Chemija
3. sub kategorizuoti Kategorija:Fizika
4. sub kategorizuoti Kategorija:Geometrija
5. sub kategorizuoti Kategorija:Matematika
6. sub kategorizuoti Kategorija:Informatika oh kiek darbelio, tuo baigta sutvarkyti šaką Kategorija:Tikslieji mokslai --Vpovilaitis ^apt. 15:54, 2008 vasario 27 (UTC)
7. sub kategorizuoti Kategorija:Planetos --Vpovilaitis ^apt. 17:54, 2008 vasario 28 (UTC)

Sub kategorizuojant aišku pasiliečia ir kitos kategorijos :) --Vpovilaitis ^apt. 17:54, 2008 vasario 28 (UTC)

Padaryta - pagrindinės kategorijos automatiškai subkategorizuotos, gali būti kai kurie žodžiai nepilnai priskirti reikimoms kategorijoms. Teks palaipsniui sutvarkyti. --Vpovilaitis ^apt. 16:48, 2008 kovo 5 (UTC)

Dėl naršymui skirtų pagrindinių kategorijų medžio sudarymo

Pradėjau sudarinėti pagrindinių kategorijų medį Sąrašas:Kategorijos (pagal šiuo metu esančias kategorijas) gal galite ji papildyti ir/arba pateikti pastabas. --Vpovilaitis ^apt. 10:10, 2008 vasario 27 (UTC)

Gerai :)--Pdxx^aptarimas 15:01, 2008 vasario 27 (UTC)

Tik truputi sunkoka susigaudyti :), bet gal kaip susigaudysiu :)--Pdxx^aptarimas 15:02, 2008 vasario 27 (UTC)

Dėl susigaudymo manau pradžioje reikėtų išrašyti dabar egzistuojantį kategorijų medį ir tiek (neliečiant jau sukurtų kategorijų pagal kalbas), o tada galima bus tą medį kokį ji norime matyti pradžioje sutvarkyti šiame sąraše, o tada pakeisti patį kategorijų medį. --Vpovilaitis ^apt. 17:51, 2008 vasario 28 (UTC)

Kam tie mokslai čia išvis:) --Profesoriux 15:59, 2008 vasario 28 (UTC)

Padaryta - gali būti kaikas praleista. --Vpovilaitis ^apt. 16:49, 2008 kovo 5 (UTC)

---

Kam tie mokslai čia išvis:) nors aišku ir tarptautinių žodžių daug yra.. tegu būna, bet ne pagrindinėj vietoj, čia gi ne vikipedija:) Dabar galvoju, kokia kategorijos medžio vieta būtų aprangai(drabužiams) (man labiau patiktų apranga): galbūt daiktai > apranga? Ir be to, turiu idėja. Tam, kad nesimaišytų smulkesnės subkategorijos (tipo chem. elementai) su kalbų kategorijomis (chemija/lenkų kalba), siūlau bendrosiose kategorijose sukurti subkategoriją, pvz. chemija/užsienio kalbos ar kaip kitaip pavadint, o ten būtų galima pagal kalbas rūšiuot. Apskritai man tie slash'ai nelabai patinka, labai jau į informatiką neša, kiek žinau, mes turbūt vieninteliai tokius naudojam? Pvz, užmečiau akį: anglai de:Music - labai patogu, kad susiskirsto pagal abėcėlę, vokiečiai nelabai kategorijom skirsto, bet maždaug taip kaip aš norėčiau Musik (Deutsch), prancūzai visai nežiūri ilgio Lexique en afrikaans de la médecine (Medicinos leksika afrikans kalba), o pas rusus atrodo štai taip Человек/it, panašiai į mūsų variantą, tik trumpas kalbos kodas (beje rusai padarė panašiai kaip siūlau Человек по языкам). Pažiūrėjau dar graikus, jie rašo maždaug Tikyba prancūzų kalba - be jokių skyrybos ženklų. Žodžiu čia visiška laisvė, galim sugalvot net ką nors savo, lietuviško, kaip nebūtų niekur kitur:) Mano variantas tai būtų kalba skliausteliuose Muzika (vokiečių kalba), kažkaip bent jau man vizualiai gražiau ir tvarkingiau atrodo, nei Muzika/vokiečių kalba. Nors didelio skirtumo tai nėra. Aj dabar supratau kam tie slashai, kad pagal abėcėlę susidėliotų:) --Profesoriux 15:59, 2008 vasario 28 (UTC)

Dėl idėjos bendrosiose kategorijose sukurti subkategoriją, pvz. Chemija/Užsienio kalbos, o taip pat pvz. Anglų kalba/Kategorijos galima pagalvoti (manau nebloga), tam tereikėtų pakeisti Prastinimo priemonę, kad automatiškai kategorijoje Kategorija:Šalys/Afrikanų kalba įrašytu:

[[Kategorija:Šalys/Užsienio kalbos|Afrikanų kalba]][[Kategorija:Afrikanų kalba/Kategorijos|Šalys]]

Tik klausimas kas sutvarkys jau mano sukurtas kategorijas, na bet gal bendromis jėgomis galima ir pakeisti. Pačiose tokiose Chemija/Užsienio kalbos bei Anglų kalba/Kategorijos straipsnių (nebent tarptautiniai žodžiai, santrumpos simboliai ,...) neturėtų būti (tiktai kategorijos), nebent joms galėtų būti priskiriami Sąrašas: arba ateityje Portalas: elementai. --Vpovilaitis ^apt. 17:28, 2008 vasario 28 (UTC)

Įvedus tokias kategorijas pvz. Anglų kalba/Kategorijos ir mano turimos priemonės dėl kalbų žodžių paskaičiavimo pagal statistines bazes veiktų be pakeitimų, bent jau todėl manau šią priemonę reikia įgyvendinti, o dėl priemonės „Prastinimas“ jai manau galima pavesti ir jau sukurtų kategorijų pagal kalbas atitinkamų pakeitimų atlikimą tik tiek kad reikės perbėgti per visas tas jau sukurtas kategorijas ir atlikti jų „Pratinimą“. Bet gal iš karto ir įstatyti šablonus pvz. {{categoryTOC/Anglų kalba}}, ... Na bent pora tokių šablonų aš pats sukursiu. --Vpovilaitis ^apt. 18:10, 2008 vasario 28 (UTC)

Dėl Apranga vietos medyje manau reikėtų pradžioje susirašyti šį jau esantį kategorijų medį į mano pradėtą Sąrašas:Kategorijos tada matysis bendras vaizdas tai galima bus spręsti ko trūksta ir ką geriau kur prijungti, šiaip galima pasižiūrėti ir į Vikipedijos kategorijų w:Kategorija:Kategorijos ir Vikižodyno kategorijų medį kurti panašu, bet ne tiek gilų. Turint tokį kategorijų Sąrašas:Kategorijos bus lengviau į jį pažvelgus surasti vietą naujoms kategorijoms prijungti.

Dėl šių kategorijų vardo formos, kad naudojamas „/“, tai wiki priimtas sub puslapio vaizdavimas, darbui su sub puslapiai wiki numato ir specialias priemones žr. m:Help:Magic words pvz. kategorijos Kategorija:Šalys/Afrikanų kalba puslapyje {{BASEPAGENAME}} duotų „Šalys“, o {{SUBPAGENAME}} duotų „Afrikanų kalba“, o taip pat toks sprendimas naudoti standartizuotą užrašymo forma leidžia kurti tokias priemones kaip „Prastinimas“, kuri palengvina tokių kategorijų aprašymų kūrimui, šiuo atveju nuorodų į aukštesnes kategorijas sukūrimui, kadangi tokių kategorijų su nurodytomis užsienio kalbomis bus daug nereikės pastoviai „išradinėti dviračio“ jas kuriant. Taip pat tokiai kategorijų vardo formai pritaikyti šablonai Kategorija, t+ ir kai kurie kiti apie tai jau rašiau aukščiau, kurie jiems pateikiamus kalbos kodus pakeičia viduje naudojamų žymių pvz. {{lang:en}} = „Anglų kalba“ pagalba į lietuviškus kalbų pavadinimus. Aišku teisingai buvo pastebėta, kad šie „/“ prisideda, kad būtų surūšiuota pagal abėcėlę. Jei būtų naudojami kalbų kodai tai rūšiavimas būtų naudojamas pagal juos tada tikrai būtų sunku rasti reikiamos kalbos šaką.

gerai būtų turėti aibę categoryTOC/Anglų kalba, categoryTOC/Arabų kalba, ... abėcėlių šablonų tai ir juos automatiškai į kuriamas kategorijas pagal kalbas būtų galima įstatyti. Gal kas bent galite prisidėti tokių šablonų sukūrimui už pagrindą galima būtų imti lietuviškos abėcėlės šabloną {{categoryTOC}}, jei kurios nors kalbos abėcėlė sutampa su jau esančia abėcėle užtenka tokiame šablone nurodyti #REDIRECT. Aišku pradžioje galima turėti ir nevisiškai tikslias abėcėles.

--Vpovilaitis ^apt. 17:28, 2008 vasario 28 (UTC)

del keliu kalbu

Jei zodis buna keliomis kalbomis, siulau pagrindines kalbas kist i virsu:) kad patogiau butu visiems..:) gal reiktu sugalvot kalbu reitingavimo lentele or smth... --Profesoriux 20:16, 2008 kovo 3 (UTC)

Yra taisyklė „Žodžių aprašymo išdėstymas“ pagal kurią lietuviškas (pagrindinį lietuviškojo vikižodyno kalba) žodis yra visada talpinamas straipsnio pradžioje, o visomis kitomis kalbomis aprašyti žodžiai talpinami tų kalbų lietuviškų pavadinimų abėcėlės tvarka. Atskirti daugiau pagrindinių kalbų manau nėra tikslinga ir tai būtų labai diskutuotinas klausimas. --Vpovilaitis ^apt. 05:43, 2008 kovo 4 (UTC)

O aš siūlyčiau visgi padiskutuoti. Tokių sutampančių žodžių gal ir nebūtų baisiai daug, tai kaip ir nebūtų problemos, bet kai pagalvoji kad visokios čiukčių ir kisvahili kalbos nustumtų pvz. prancūzų k. i patį galą, manau tiesiog būtų keista ir nepatogu naudotojams, kurie dažniausiai neieškotų čiukčių. Siūlyčiau šitoj vietoj pasinaudoti sveiko proto pagalba:) Gerai, kad nors anglų iš a raidės:) --Profesoriux 20:45, 2008 kovo 23 (UTC)

Dėl kategorijų medžių pagal kalbas sudarymo.

Automatiškai sub kategorizuojant pagrindines kategorijas pagal kalbas, jos visos buvo pririštos prie atitinkamos kalbos bei atitinkamos lietuviškos kategorijos. Dabar pamažu galima papildomai tokias vienos kalbos kategorijas tarpusavyje sujungti į kategorijų medį, tai teks atlikti rankomis (prireikus). Rekomenduoju tokius medžius sudarinėti prisilaikant lietuviškojo kategorijų medžio struktūros. --Vpovilaitis ^apt. 18:02, 2008 kovo 5 (UTC)

Pradėta. Sukurtos visoms kalboms jų kategorijų medžių šakninės kategorijos, kurios sudėtos į kategoriją Kategorijos/Užsienio kalbos. Toliau siūlau naudoti prastinimo butoną kategorijų kūrimui. Kategorijų medžių formavimui pagal kalbas reikėtų vadovautis {{categoryTOC}} arba {{Navigacija}} dokumentacija. T.y. Kiekvienai Lietuviško kategorijų medžio kategorijai reikia sukurti atskirą šabloną. --Vpovilaitis ^apt. 18:27, 2008 kovo 6 (UTC)

Gerai :)--Pdxx^aptarimas 16:23, 2008 kovo 12 (UTC)

Labai patogus :)--Pdxx^aptarimas 10:00, 2008 kovo 19 (UTC)

Dėl vertimų lentelių

Tiesiog pastebėjau, kad vis tiek naudojat tas lenteles net vertimams iš užsienio į lietuvių kalbą ar ten seni įrašai. Gaunasi taip: matosi tik žodžio aprašymas-reikšmė, o lentelėj liet. k. vertimas paslėptas:) Žmogus gali tiesiog nerast ar nesuprast, kad toje lentelėje iš viso kažkas yra, ar nepastebėt mygtuko 'rodyti', nes kiek suprantu dabar lentelės pasislepia automatiškai. Pvz. užmeskit akį į Wein. Siūlau užsienio kalbų žodžiuose nenaudot šitos lentelės, nes joje šiaip ar taip turės būti tik liet. k. žodis. --Profesoriux 20:53, 2008 kovo 23 (UTC)

Reikia truputį pakoreguoti prastinimo mygtuką, kad galėtų jis visus šiuos straipsnius, pakeisti į dabartinius. O šiaip ten seni įrašai, šiuo metu vertimai kuriami numeracijomis--Pdxx^aptarimas 07:30, 2008 kovo 24 (UTC)

Gal ir gerai būtų pakoreguoti prastinimo mygtuką, bet dar vis nesugalvoju kaip. :) --Vpovilaitis ^apt. 06:32, 2008 kovo 26 (UTC)

labai jau daug variantu. Pilnai automatinio prastinimo su perbėgu padaryti nepavyks. Gal galima padaryti tik pačios lentelės panaikinimą pakeičiant vertimus į numeruotus. Vpovilaitis ^apt. 11:58, 2008 kovo 26 (UTC)

Padariau, kad perkeltų tarimą (ne visais atvejais) ir panaikintų vertimų lenteles (kol kas {{trans-top|Lietuviškai}}), o svarbiausiai pakeičiau, kad automatiškai nesaugotų, o leistų pažiūrėti ar gerai supaprastinta. --Vpovilaitis ^apt. 14:10, 2008 kovo 26 (UTC)

Padaryta Manau, kad didumą tokių „senų“ įrašų prastinimo butonu bus galima prastinti, Jis gali nekorektiškai veikti ar neveikti „seniausiems“ įrašams, kurių vertimų lentelė ne {{trans-top|Lietuviškai}}. Lietuviškų žodžių prastinimui pakeitimai neturi įtakos išskyrus, kad dabar nebe automatiškai bus atliekamas saugojimas. Taigi galite pastebėję „senų“ įrašų juos suprastinti. :) --Vpovilaitis ^apt. 15:17, 2008 kovo 26 (UTC)

Padaryta sutvarkyti Vikižodyno žodžiai, kurie papuolė pagal panašių žodžių 2008 kovo 20 sąrašą. --Vpovilaitis ^apt. 15:59, 2008 kovo 28 (UTC)

Padaryta sutvarkyti (suprastinti) Vikižodyno žodžiai, panaikint vertimų lenteles ({{trans-top|Lietuviškai}}). Šis suprastinimas truputi sumažino pripažįstamų straipsniais puslapių kiekį :), nes puslapiai neturintis tiesiogiai nei vienos nuorodos (nors ir nuorodos į save) yra nepripažįstami straipsniais. Tokiais straipsniais tapo straipsniai kurių žodis įvilktas į šabloną, pvz. '''{{KOchar|시내}}'''. Patvarkiau šablono įterpimo mygtuką, kad toliau kuriant straipsnius būtų įvelkama sekančiai: pvz. '''{{KOchar|[[시내]]}}'''. Šiuo atvejus sukurtas straipsnis taps pripažįstamas straipsniu. Jei kur pastebėsite tokį straipsnį, kuriame nėra nuorodos ir pas žodis yra įvilktas į šabloną pvz. '''{{KOchar|시내}}''', tai pataisykite į pvz. '''{{KOchar|[[시내]]}}'''. --Vpovilaitis ^apt. 17:00, 2008 balandžio 17 (UTC)

Beje, automatiškai prastinant, kai kurie straipsniai (jų neturi būti daug) galėjo būti nepilnai ar nekorektiškai suprastinti, tai dažniausiai vieni iš senesnių ar rankomis koreguoti straipsniai (kurie ne pilnai atitiko prastinamo straipsnio standartą) :) Juos suradus reikės patvarkyti rankomis. :) --Vpovilaitis ^apt. 17:28, 2008 balandžio 17 (UTC)

Kadangi visos vertimų lenteles ({{trans-top|Lietuviškai}}) panaikintos, tai iš Prastinimo butono funkcionalumo pašalinta šių lentelių prastinimo galimybė. :) --Vpovilaitis ^apt. 11:47, 2008 balandžio 18 (UTC)

apie nepagrindines formas

Siūlau nepagrindinėse žodžio formose nerašyti reikšmės, vertimų, sinonimų ir t.t. Čia galėtų būti nurodoma gram. forma su nuoroda į pagrindinį straipsnį (pvz.: akmens - vns. kilm. nuo akmuo) ir viskas (pagal anglų wiktionary, pvz. žr. webs). Nes užsienietis gali pagalvot, kad čia yra pagrindinis straipsnis. Linksnių lentelės užtenka pagrindiniam straipsnyje, beje reikia pasirinkt: arba lentelėje rašom kirčiavimą tačiau be nuorodų, arba rašom su nuorodom, bet be kirčiavimo, arba trečias variantas - per pagaliuką:). Pas anglus rods be nuorodų. --Profesoriux 14:36, 2008 kovo 24 (UTC)

Straipsnyje, pvz. žmogų, aprašyme būtų galima parašyti taip:

Vienaskaitos galininkas nuo pagrindinės žodžio formos žmogus

Ar panašiai --Pdxx^aptarimas 14:48, 2008 kovo 24 (UTC)

Biškį pataisiau. Tik gal lenkt nereikia, nors man irgi taip gražiau, bet čia ne dėl grožio daroma:) Pas anglus ir prancūzus nepagrindinės formos aprašomos kaip paprasti straipsniai, todėl yra kalba, antraštė 'daiktavardis', numeruojama ir pan. Anglai nepagrindinėms formoms dar nepatingi parašyt tarimą. Man tai pvz. irgi nepatinka tas 'nuo, iš', nelietuviškai skamba. Bet kitaip suformuluot nesigauna, nebent 'vienaskaitos galininkas, žr.pagr.f. žmogus' --Profesoriux 15:26, 2008 kovo 24 (UTC)

Irgi netinka. Skamba labai perspėjančiai :)--Pdxx^aptarimas 19:27, 2008 kovo 24 (UTC)

Nu pabandžiau taip įvest žmogų tegu jis būna kaip pavyzdys, darykim su juo pakeitimus, kol galutinai nuspręsim kaip turi atrodyt. Be to dar šovė mintis - nepagrindines formas būtų gerai visai nedėti į kategorijas Daiktavardžiai ir kitur. Nes jei ten dėsim viską, tai viename puslapyje tilps kokie 3 žodžiai su savo visais linksniais, asmenuotėm, laipsniais, rūšim ir t.t. --Profesoriux 08:14, 2008 kovo 25 (UTC)

Toks, straipsnis gerai atrodo :). Man jis tinka :)--Pdxx^aptarimas 08:20, 2008 kovo 25 (UTC)

Nemanau, kad reikėtų kurti lietuviškų žodžių nepagrindinęs formas, išskyrus sekančius atvejus:

1. lietuviško žodžio nepagrindinė forma sutampa su užsienietišku žodžiu, pvz. arseno;
2. vieno lietuviško žodžio (kalbos dalies) nepagrindinė forma sutampa su kito lietuviško žodžio (kalbos dalies) pagrindine forma, pvz. lietuviškai - prieveiksmio pagrindinė forma, todėl aprašomas ir kaip lietuviškas - būdvardžio nepagrindinė forma
3. lietuviško žodžio nepagrindinė forma turi papildomas reikšmes ar panaudojimą, kurios netaikomos pagrindinei formai, pvz. lietuvių - naudojamas kalbant apie kalbą
4. lietuviško žodžio nepagrindinė forma gali būti verčiama (yra verčiama į kitas kalbas) kitais žodžiai ar net naudojant kitas tų kalbų kalbos dalis (tai taip pat yra ir 3 atveju).

Aprašant nepagrindines formas manau galima naudoti specialias vertimų, sinonimų, antonimų, bei išraiškų lenteles pvz. žr. {{ltrans-top}}, kad besikartojančių vertimų, sinonimų, antonimų, bei išraiškų lentelių nereikėtų pildyti keletą kartų.

Žodžio žmogų aprašymas manau neatitinka nepagrindinių aprašomų formų kriterijų ir jei jį labai norisi aprašyti, dabartinis aprašas manau yra pakankamas.

Žodžio žmogų aprašymo būdas manau tinkamas nepagrindinėms lietuvių daiktavardžių formoms aprašomoms pagal nepagrindinių aprašomų formų 1 kriterijų arba aprašant netenkinančius nepagrindinių aprašomų formų kriterijų žodžius, tačiau aprašant žodžius tenkinančius nepagrindinių aprašomų formų 2-4 kriterijus arba pvz. būdvardžių, veiksmažodžių nepagrindines formas toks sutrumpintas aprašymas nemanau, kad būtų labai priimtinas. --Vpovilaitis ^apt. 15:49, 2008 kovo 26 (UTC)

Šiaip visuose wiktionary stengiasi aprašyt visas žodžių formas, aišku lietuvių kalboj jų labai daug, todėl ir iškyla toks klausimas:) Bet manau užsieniečiams labai trūktų šito dalyko. Ir tada aš nesuprantu, kam jūs lentelėse žodžių linksnius ir veiksm. asmenis padarot su nuorodom, jei nesiruošiat jų visų aprašyt, spalvotai gražiau?:) --Profesoriux 09:26, 2008 kovo 29 (UTC)

Tikrai nepagrindinių formų labai trūksta. Nes pvz., dabar užsieniečiui paieškojus žodžio namų jis tarp rastų nuorodų nerastų, net pagrindinės formos namas. O jam nežinant lietuvių kalbos darybos ir nežinant pagrindinės formos jam susidarys tam tikros problemos. Todėl nepagrindines formas taip pat ateityje reikėtų aprašyti.

Manau, kad aprašant nepagrindines formas reikėtų pateikti:

1. kalba
2. žodžio forma (daiktavardis, būdvardis ir panašiai)
3. nuorodas į kitas šio žodžio formas, nurodant kurios iš šių formų yra pagrindinės (linksniavimo - asmenavimo lentelės)
4. žodžio skiemenavimą, kirčiavimą
5. žodžio darybą (priešdėliai, šaknis, priesagos, galūnės - tai dabar lietuviškuose žodžiuose aplamai nenurodoma)
6. jei ši forma naudojama kokia nors papildoma prasme, kuri nenurodyta pagrindinėje formoje, tai tą prasmę, sinonimus, vertimus ir pan. (pvz. žodžiams lietuvių, lietuviai)

Todėl aprašant lietuviškus nepagrindinius žodžius siūlau naudoti linksniavimo - asmenavimo lenteles (kurios nurodo pagrindinę formą). Šiuo atveju nebebūtų skirtumų aprašant nepagrindines formas priklausomai nuo kalbos dalies ir automatiškai galima panaudoti žodžio šablono butoną. (t.y. aprašymas turėtų būti analogiškas pagrindinės formos aprašymui tik praleidžiant pasikartojančias žodžio aprašymo dalis (paskirtis, etimologiją, vertimai, sinonimai ir panašiai)

Visus lietuviškus žodžius reikėtų aprašyti kuriant straipsnius nekirčiuotos formos, o kirčiuotoms formoms reikėtų sukurti redirect straipsnius išskyrus tuos atvejus, kai jis turi prasmę ir kitoje kalboje, tai reikia statyti nuorodą {{see}}.

Kas liečia kirčiavimus reikėtų juos rašyti linksniavimo - asmenavimo lentelėse su nuorodomis į atitinkamus redirect straipsnius. (šiuo metu sukurti kirčiavimo - linksniavimo šablonai tiktai daiktavardžiams). PASTABA: dar ne visi kirčiavimo - linksniavimo šablonai formuoja nuorodas į redirect straipsnius - palaipsniui juos reikėtų pakeisti.

dėl priskyrimų kategorijoms (kalbant ne apie kalbų dalių kategorijas). Manau nepagrindinės formos, kurios neturi papildomos prasmės kaip kad žodžiai lietuvių, lietuviai, turėtų būti nepriskiriami kategorijoms, t.y galima laikyti, kad kategorijai priskiriama nurodoma žodžio prasmė. O kadangi nepagrindinėms formoms pasikartojanti žodžio prasmė yra nenurodoma, tai ir pats žodis nėra priskiriamas žodžio prasmės kategorijoms.

Dėl kalbos dalių kategorijų (kurioms priskiria linksniavimo - asmenavimo šablonai) manau, kad galima patvarkyti šiuos šablonus, kad pagrindinėms kategorijoms būtų priskiriamos tik pagrindinės formos, o nepagrindinės formos būtų priskiriamos šių kategorijų pokategorijoms pvz, daiktavardžio galininkas ir panašiai.

Truputi pataisiau šablonus {{ltdkt}} .... Bet gal kiekvienai formai turėtų būti atskira kategorija, Pvz. Kategorija:Lietuvių daiktavardžio vien. kilm.? :) --Vpovilaitis ^apt. 15:33, 2008 balandžio 3 (UTC)

Dėl šių pastabų įdomi Jūsų nuomonė :) --Vpovilaitis ^apt. 05:51, 2008 kovo 31 (UTC)

Visai gerai :), nes kai apsilankau kategorijoje „Lietuvių kalbos daiktavardžiai“, ji vis dar netvarkinga. Tad jeigu joje būti tiktai vardininko linksnio daiktavardžiai, būtų gerai :)--Pdxx^aptarimas 17:38, 2008 balandžio 3 (UTC)

Kad neišradinėt dviračio, pažiūrėjau kaip daro pvz. vokiečiai. O jie nepagrindines formas deda į atskiras kategorijas, pvz. veiksmažodžiams - Konjugierte Form (Deutsch) 'asmenuojama forma', daiktavardžiams - Deklinierte Form (Deutsch) 'linksniuojama forma', jie aprašo net ir kitų kalbų žodžių nepagrindines formas, nors šiaip pažiūrėjau, kad tose kategorijose nėra tiek jau daug žodžių.. matyt ne visada ir ne visi deda. Galbūt ir mums sukurti kokias nors kategorijas formoms, nors šiaip jau man neaiškus jų tikslas, kam jos bus įdomios. Aš tai nesismulkinčiau ir į jokias kategorijas nedėčiau tų žodžių, tiesiog būtų tvarkingiau, kad nesimaišytų žodyne su normaliom formom, todėl reikėtų jas pašalint iš visų kategorijų. Tai tiesiog būtų toks pusiau peradresuojantis straipsnis, žmogus ateitų, paspaustų pagrindinę formą ir baigtas kriukis:) --Profesoriux 18:42, 2008 balandžio 3 (UTC)

Dėl daiktavardžių pagrindinių formų

Jei aprašant daiktavardžio nepagrindinę formą parametre žodis= buvo nurodyta šio žodžio pagrindinė forma, tai ji bus priskirta į Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžiai kategoriją. Šiame parametre turi būti nurodytas pats žodis. Dėl to ši kategorija dabar atrodo ne visai tvarkinga. Reikia tokių žodžių aprašymus pakoreguoti. Vpovilaitis ^apt. 19:07, 2008 balandžio 3 (UTC)

Pagal mane ir tokie daiktavardžiai kaip (Pvz. lietuviai, anglai, vokiečiai, ...), kai jie yra naudojami tautos prasme turėtų pakliūti į Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžiai kategoriją. Šie daiktavardžiai tautos prasme yra naudojami tiktai daugiskaitine forma, todėl manau, kad šių žodžių aprašymuose turėtų būti aprašyti kaip du žodžiai (vienas su pagrindine forma pvz. lietuvis su žodžio lietuvis prasmėmis (nurodant žodis=lietuviai|pform=lietuvis), o kitas su pagrindine forma pvz. lietuviai su tauta prasme (nurodant žodis=lietuviai|pform=lietuviai|vnsdgst=daugisk). Analogiškai ir su tokiais žodžiais kaip (Pvz. lietuvių, anglų, vokiečių, ...), kai jie yra naudojami kalbos prasme turėtų pakliūti į Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžiai kategoriją. :) --Vpovilaitis ^apt. 05:59, 2008 balandžio 4 (UTC)

Įvestos nepagrindinės formos ne tik lietuvių kalbos daiktavardžiams, bet ir būdvardžiams, veiksmažodžiams ir dalyviams. Pvz. žr. baltai. --Vpovilaitis ^apt. 17:31, 2008 balandžio 17 (UTC)

Dėl nepagrindinių kalbos žodžių formų kategorijų

Nepagrindinių kalbos žodžių formų kategorijas galima padaryti nematomas (į kategorijos aprašymą įstačius __HIDDENCAT__). Tada neprisiregistravę vartotojai, arba prisiregistravę vartotojai savo nustatymuose nustatę, kad nenori matyti paslėptų kategorijų, šių kategorijų nematys žodžių aprašymuose. :) Kategorija:Lietuvių kalbos daiktavardžių formos padariau nematoma kategorija. --Vpovilaitis ^apt. 06:36, 2008 balandžio 4 (UTC)

Dėl skyrių tvarkos

Kaip galvojat kokia tvarka turėtų eiti šie skyriai: Tarimas, Daiktavardis, Etimologija ir kt.? Kaip suprantu, daiktavardis yra 2 lygio (trys lyg. ženklai), o tarimas ir etimologija 3 lygio (keturi lyg. ženklai). Tai lyg turėtų Daiktavardis eiti pirmas.. Pvz. daug kur kituose wiktionary etimologiją kartais deda net į pirmą vietą, po to tarimą, tada tik vertimą. Tarkim būtų kelios kalbos dalys tas pats žodis, pvz book-knyga ir book-užsakyti: tarimas lieka tas pats (dažniausiai taip ir bus - vienodai rašomi vienodai tariami, nors įv. kalbose pilna išimčių, pvz. kasa (vks.es.l.3asm.) ir kasa (dkt.)), etimologija tikriausiai irgi nesikeistų. Ar reik taip suprast: jei nesikeičia, rašom viršuj prieš visas kalbos dalis, tada tarimas ir etimologija tampa 2 lygio, o jei keičiasi, kiekvienai atskirai 3 lygio? Būtų gerai sužinot visus skyrius, kokie jų tikslūs pavadinimai (sinonimai, susiję terminai/žodžiai) ir jų eilės tvarka, bent apytikslė:) --Profesoriux 09:14, 2008 kovo 29 (UTC)

Dėl priemonių „Prastinimas“ ir „Automatinis prastinimas“

Aprašyta priemonė „Prastinimas“. Žr. --Vpovilaitis ^apt. 14:06, 2008 gegužės 15 (UTC)

Sukurta ir aprašyta priemonė „Automatinis prastinimas“. Žr. --Vpovilaitis ^apt. 14:06, 2008 gegužės 15 (UTC)

Place names

Hello, I'm from Low Saxon Wikipedia (w:nds:) and I'd like to ask, whether there is anybody on here, who knows something about place names in Lithuania. In the past there were several villages in the Memel/Klaipėda area, which spoke Low Saxon/Low German dialects. Examples for villages which had Low Saxon speaking poulations around 1880 (according to the Wenker-Atlas) are: Mazūriškiai, Leliai, Rokai, Venckai, Svencelė, Šilutė, Miestaliai (Saugų seniūnija), Vilkyčiai, Gelžiniai (Dovilų seniūnija) and Dovilai. Few is recorded about the local variants of Low German in Lithuania, I know no resources dealing with dialectal Low German place names in the Memel area. So I wanted to try it at the source, in the region. I know that it is very unlikely, that I will find anybody who knows about this very particular topic, but perhaps somebody knows a Lithuanian Wiktionary or Wikipedia user interested in German-Lithuanian contacts or a professor of dialectology or whatever. Maybe ;-) Who can tell me the local dialectal forms of the place names? Any ideas? --Slomox 03:32, 2008 balandžio 1 (UTC)

Dėl užsienio kalbų kategorijų ir vėliavų jose

Nuo 2008 m. birželio 11 d. visose užsienio kalbų, kurioms buvo parinktos vėliavos, kategorijose yra rodomos šios vėliavos, nes buvo sukurti visi atitinkami šablonai {{flag:<kalbos pavadinimas>|<plotis>}}, pvz.: {{flag:Airių kalba|45}} - , vėliavos plotis yra 45 px pagal nutylėjimą. Taip pat visoms šioms kalboms atitinkamai buvo perdaryti kalbų šablonai {{<kalbos kodas>v}} kad naudotų šį šabloną. Todėl nuo šiol kalbos šablonai {{<kalbos kodas>v}} turėtų būti aprašomi sekančiai:

• jei kalbai parinkta vėliava, tai:

{{flag:{{lang:<kalbos kodas>}}}} {{lang:<kalbos kodas>}}{{#ifeq:{{NAMESPACE}}|{{ns:template}}|[[Kategorija:Kalbos kodų šablonai|{{PAGENAME}}]]}}

• jei kalbai neparinkta vėliava, tai:

 {{lang:<kalbos kodas>}}{{#ifeq:{{NAMESPACE}}|{{ns:template}}|[[Kategorija:Kalbos kodų šablonai|{{PAGENAME}}]]}}

Kalbos šablonai, kurie naudojami vertimų lentelėse, {{<kalbos kodas>v1}}, jei kalbai parinkta vėliava, tai turėtų būti aprašomi sekančiai:

* {{flag:{{lang:<kalbos kodas>}}|21}} [[<kalbos vardas>]] kalba: <noinclude>[[Kategorija:Kalbos kodų šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

Kalbų sąrašą, kuriame matomos parinktos vėliavos kalbų vėliavos, žr.

Vpovilaitis ^apt. 08:59, 2008 birželio 11 (UTC)

Help with Lithuanian

Hi all! In the Italian Vikižodynas we have troubles with Lithuanian words. A new user (Lithuanian) is now modifying many terms but we are not able to verify if those changes are correct or not. There is anyone from here that help us out? An example: how the term baskiškai shall read?

1. Basque
2. In Basque language
3. In the Basque way

Thanks for your help! --PinoEire 11:31, 2008 liepos 18 (UTC)

It's an adverb made from the adjective 'baskiškas'. It means literally everything related with Basque. Yes, all these three meanings can be proved as correct, though I'm not sure for the first meaning, if it is an adverb, then it's ok. Ciao. --Profesoriux 17:45, 2008 liepos 18 (UTC)

Ok, thanks a lot! --PinoEire 13:14, 2008 liepos 19 (UTC)

Dėl portalų vardų srities.

Manau Vikižodyne reikėtų turėti portalams atskirą vardų sritį. --Vpovilaitis ^apt. 15:00, 2008 rugsėjo 11 (UTC)

naminis gyvūnas

naminis gyvūnas, naminiai gyvūnai - skirtingos sąvokos? Ar reiki atskirų psl.? user:Box.

Wiktionary on mobile phones

Not sure whether this is already familiar, but thanks to the Sevenval AG a mobile phone version of Wiktionary is available online: http://lt.wiktionary.7val.com/ --Melancholie 17:52, 2008 spalio 26 (UTC)

Thanks for information :)--Pdxx^aptarimas 12:07, 2008 gruodžio 6 (UTC)