abišala

Taip pat žr.: abišalą

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abišala (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abišala
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abišala	abišalos
kilm.	abišalos	abišalų
naud.	abišalai	abišaloms
gal.	abišalą	abišalas
įnag.	abišala	abišalomis
viet.	abišaloje	abišalose
šauksm.	abišala	abišalos

• Skiemenys: a-bi-ša-la

abišala

1. (Žmogus) – žmogus, kuris palaiko ir vieną, ir kitą pusę
   • Anas tikras abìšala, neik į jį rodos klaust.

---