antmokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokėtas, mot. g. antmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtas	antmokėti	antmokėta	antmokėtos	antmokėta	-
kilm.	antmokėto	antmokėtų	antmokėtos	antmokėtų	-	-
naud.	antmokėtam	antmokėtiems	antmokėtai	antmokėtoms	-	-
gal.	antmokėtą	antmokėtus	antmokėtą	antmokėtas	-	-
įnag.	antmokėtu	antmokėtais	antmokėta	antmokėtomis	-	-
viet.	antmokėtame	antmokėtuose	antmokėtoje	antmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtasis	antmokėtieji	antmokėtoji	antmokėtosios	-	-
kilm.	antmokėtojo	antmokėtųjų	antmokėtosios	antmokėtųjų	-	-
naud.	antmokėtajam	antmokėtiesiems	antmokėtajai	antmokėtosioms	-	-
gal.	antmokėtąjį	antmokėtuosius	antmokėtąją	antmokėtąsias	-	-
įnag.	antmokėtuoju	antmokėtaisiais	antmokėtąja	antmokėtosiomis	-	-
viet.	antmokėtajame	antmokėtuosiuose	antmokėtojoje	antmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokėtas, mot. g. antmokėta.
• Skiemenys: ant-mo-kė-to-jo

antmokėtojo (tarm.| žem.)

1. tas, kurį antmokėjo

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

antmokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: antmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtojas	antmokėtojai
kilm.	antmokėtojo	antmokėtojų
naud.	antmokėtojui	antmokėtojams
gal.	antmokėtoją	antmokėtojus
įnag.	antmokėtoju	antmokėtojais
viet.	antmokėtojuje	antmokėtojuose
šauksm.	antmokėtojau	antmokėtojai

• Skiemenys: ant-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. antmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. antmokėtoja.

antmokėtojo (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antmoka

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---