antmokėtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokėtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokėtas, mot. g. antmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtas	antmokėti	antmokėta	antmokėtos	antmokėta	-
kilm.	antmokėto	antmokėtų	antmokėtos	antmokėtų	-	-
naud.	antmokėtam	antmokėtiems	antmokėtai	antmokėtoms	-	-
gal.	antmokėtą	antmokėtus	antmokėtą	antmokėtas	-	-
įnag.	antmokėtu	antmokėtais	antmokėta	antmokėtomis	-	-
viet.	antmokėtame	antmokėtuose	antmokėtoje	antmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtasis	antmokėtieji	antmokėtoji	antmokėtosios	-	-
kilm.	antmokėtojo	antmokėtųjų	antmokėtosios	antmokėtųjų	-	-
naud.	antmokėtajam	antmokėtiesiems	antmokėtajai	antmokėtosioms	-	-
gal.	antmokėtąjį	antmokėtuosius	antmokėtąją	antmokėtąsias	-	-
įnag.	antmokėtuoju	antmokėtaisiais	antmokėtąja	antmokėtosiomis	-	-
viet.	antmokėtajame	antmokėtuosiuose	antmokėtojoje	antmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokėtas, mot. g. antmokėta.
• Skiemenys: ant-mo-kė-tus

antmokėtus (tarm.| žem.)

1. tas, kurį antmokėjo

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---