apgalvosimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apgalvosimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apgalvosimas, mot. g. apgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvosimas	apgalvosimi	apgalvosima	apgalvosimos	apgalvosima	-
kilm.	apgalvosimo	apgalvosimų	apgalvosimos	apgalvosimų	-	-
naud.	apgalvosimam	apgalvosimiems	apgalvosimai	apgalvosimoms	-	-
gal.	apgalvosimą	apgalvosimus	apgalvosimą	apgalvosimas	-	-
įnag.	apgalvosimu	apgalvosimais	apgalvosima	apgalvosimomis	-	-
viet.	apgalvosimame	apgalvosimuose	apgalvosimoje	apgalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apgalvosimasis	apgalvosimieji	apgalvosimoji	apgalvosimosios	-	-
kilm.	apgalvosimojo	apgalvosimųjų	apgalvosimosios	apgalvosimųjų	-	-
naud.	apgalvosimajam	apgalvosimiesiems	apgalvosimajai	apgalvosimosioms	-	-
gal.	apgalvosimąjį	apgalvosimuosius	apgalvosimąją	apgalvosimąsias	-	-
įnag.	apgalvosimuoju	apgalvosimaisiais	apgalvosimąja	apgalvosimosiomis	-	-
viet.	apgalvosimajame	apgalvosimuosiuose	apgalvosimojoje	apgalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apgalvosimas, mot. g. apgalvosima.
• Skiemenys: ap-gal-vo-si-mo

apgalvosimo (ret.)

1. tas, kurį apgalvos

Etimologija

<= apgalvoti, apgalvoja, apgalvojo <= ap- + galvoti, galvoja, galvojo

---