apmąsčiusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąsčiusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstęs, mot. g. apmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstęs	apmąstę	apmąsčiusi, apmąsčius	apmąsčiusios	-	apmąstę
kilm.	apmąsčiusio	apmąsčiusių	apmąsčiusios	apmąsčiusių	-	-
naud.	apmąsčiusiam	apmąsčiusiems	apmąsčiusiai	apmąsčiusioms	-	-
gal.	apmąsčiusį	apmąsčiusius	apmąsčiusią	apmąsčiusias	-	-
įnag.	apmąsčiusiu	apmąsčiusiais	apmąsčiusia	apmąsčiusiomis	-	-
viet.	apmąsčiusiame	apmąsčiusiuose	apmąsčiusioje	apmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąsčiusysis	apmąsčiusieji	apmąsčiusioji	apmąsčiusiosios	-	-
kilm.	apmąsčiusiojo	apmąsčiusiųjų	apmąsčiusiosios	apmąsčiusiųjų	-	-
naud.	apmąsčiusiajam	apmąsčiusiesiems	apmąsčiusiajai	apmąsčiusiosioms	-	-
gal.	apmąsčiusįjį	apmąsčiusiuosius	apmąsčiusiąją	apmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	apmąsčiusiuoju	apmąsčiusiaisiais	apmąsčiusiąja	apmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	apmąsčiusiajame	apmąsčiusiuosiuose	apmąsčiusiojoje	apmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstęs, mot. g. apmąsčiusi.
• Skiemenys: ap-mąs-čiu-sių

apmąsčiusių

1. tas, kuris apmąstė

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---