apmąstančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstančiam (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstantis, mot. g. apmąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstąs, apmąstantis	apmąstą, apmąstantys	apmąstanti	apmąstančios	-	apmąstą
kilm.	apmąstančio	apmąstančių	apmąstančios	apmąstančių	-	-
naud.	apmąstančiam	apmąstantiems, apmąstantiem	apmąstančiai	apmąstančioms, apmąstančiom	-	-
gal.	apmąstantį	apmąstančius	apmąstančią	apmąstančias	-	-
įnag.	apmąstančiu	apmąstančiais	apmąstančia	apmąstančiomis	-	-
viet.	apmąstančiame, apmąstančiam	apmąstančiuose, apmąstančiuos	apmąstančioje, apmąstančioj	apmąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstantysis	apmąstantieji	apmąstančioji	apmąstančiosios	-	-
kilm.	apmąstančiojo	apmąstančiųjų	apmąstančiosios	apmąstančiųjų	-	-
naud.	apmąstančiajam	apmąstantiesiems	apmąstančiajai	apmąstančiosioms	-	-
gal.	apmąstantįjį	apmąstančiuosius	apmąstančiąją	apmąstančiąsias	-	-
įnag.	apmąstančiuoju	apmąstančiaisiais	apmąstančiąja	apmąstančiosiomis	-	-
viet.	apmąstančiajame	apmąstančiuosiuose	apmąstančiojoje	apmąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstantis, mot. g. apmąstanti.
• Skiemenys: ap-mąs-tan-čiam

apmąstančiam

1. tas, kuris apmąsto

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---