apmąstomuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstomuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstomas, mot. g. apmąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstomas	apmąstomi	apmąstoma	apmąstomos	apmąstoma	-
kilm.	apmąstomo	apmąstomų	apmąstomos	apmąstomų	-	-
naud.	apmąstomam	apmąstomiems	apmąstomai	apmąstomoms	-	-
gal.	apmąstomą	apmąstomus	apmąstomą	apmąstomas	-	-
įnag.	apmąstomu	apmąstomais	apmąstoma	apmąstomomis	-	-
viet.	apmąstomame	apmąstomuose	apmąstomoje	apmąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstomasis	apmąstomieji	apmąstomoji	apmąstomosios	-	-
kilm.	apmąstomojo	apmąstomųjų	apmąstomosios	apmąstomųjų	-	-
naud.	apmąstomajam	apmąstomiesiems	apmąstomajai	apmąstomosioms	-	-
gal.	apmąstomąjį	apmąstomuosius	apmąstomąją	apmąstomąsias	-	-
įnag.	apmąstomuoju	apmąstomaisiais	apmąstomąja	apmąstomosiomis	-	-
viet.	apmąstomajame	apmąstomuosiuose	apmąstomojoje	apmąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstomas, mot. g. apmąstoma.
• Skiemenys: ap-mąs-to-muo-ju

apmąstomuoju

1. tas, kurį apmąsto

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---