apmąstydavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstydavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstydavęs, mot. g. apmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstydavęs	apmąstydavę	apmąstydavusi, apmąstydavus	apmąstydavusios	-	apmąstydavę
kilm.	apmąstydavusio	apmąstydavusių	apmąstydavusios	apmąstydavusių	-	-
naud.	apmąstydavusiam	apmąstydavusiems	apmąstydavusiai	apmąstydavusioms	-	-
gal.	apmąstydavusį	apmąstydavusius	apmąstydavusią	apmąstydavusias	-	-
įnag.	apmąstydavusiu	apmąstydavusiais	apmąstydavusia	apmąstydavusiomis	-	-
viet.	apmąstydavusiame	apmąstydavusiuose	apmąstydavusioje	apmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstydavusysis	apmąstydavusieji	apmąstydavusioji	apmąstydavusiosios	-	-
kilm.	apmąstydavusiojo	apmąstydavusiųjų	apmąstydavusiosios	apmąstydavusiųjų	-	-
naud.	apmąstydavusiajam	apmąstydavusiesiems	apmąstydavusiajai	apmąstydavusiosioms	-	-
gal.	apmąstydavusįjį	apmąstydavusiuosius	apmąstydavusiąją	apmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	apmąstydavusiuoju	apmąstydavusiaisiais	apmąstydavusiąja	apmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	apmąstydavusiajame	apmąstydavusiuosiuose	apmąstydavusiojoje	apmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstydavęs, mot. g. apmąstydavusi.
• Skiemenys: ap-mąs-ty-da-vę

apmąstydavę

1. tas, kuris apmąstydavo

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  apmąstydavę: bendrai

---