apmąstysimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstysimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstysimas, mot. g. apmąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstysimas	apmąstysimi	apmąstysima	apmąstysimos	apmąstysima	-
kilm.	apmąstysimo	apmąstysimų	apmąstysimos	apmąstysimų	-	-
naud.	apmąstysimam	apmąstysimiems	apmąstysimai	apmąstysimoms	-	-
gal.	apmąstysimą	apmąstysimus	apmąstysimą	apmąstysimas	-	-
įnag.	apmąstysimu	apmąstysimais	apmąstysima	apmąstysimomis	-	-
viet.	apmąstysimame	apmąstysimuose	apmąstysimoje	apmąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstysimasis	apmąstysimieji	apmąstysimoji	apmąstysimosios	-	-
kilm.	apmąstysimojo	apmąstysimųjų	apmąstysimosios	apmąstysimųjų	-	-
naud.	apmąstysimajam	apmąstysimiesiems	apmąstysimajai	apmąstysimosioms	-	-
gal.	apmąstysimąjį	apmąstysimuosius	apmąstysimąją	apmąstysimąsias	-	-
įnag.	apmąstysimuoju	apmąstysimaisiais	apmąstysimąja	apmąstysimosiomis	-	-
viet.	apmąstysimajame	apmąstysimuosiuose	apmąstysimojoje	apmąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstysimas, mot. g. apmąstysima.
• Skiemenys: ap-mąs-ty-si-muo-ju

apmąstysimuoju

1. tas, kurį apmąstys

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---