apmąstytinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmąstytinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmąstytinas, mot. g. apmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstytinas	apmąstytini	apmąstytina	apmąstytinos	apmąstytina	-
kilm.	apmąstytino	apmąstytinų	apmąstytinos	apmąstytinų	-	-
naud.	apmąstytinam	apmąstytiniems	apmąstytinai	apmąstytinoms	-	-
gal.	apmąstytiną	apmąstytinus	apmąstytiną	apmąstytinas	-	-
įnag.	apmąstytinu	apmąstytinais	apmąstytina	apmąstytinomis	-	-
viet.	apmąstytiname	apmąstytinuose	apmąstytinoje	apmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmąstytinasis	apmąstytinieji	apmąstytinoji	apmąstytinosios	-	-
kilm.	apmąstytinojo	apmąstytinųjų	apmąstytinosios	apmąstytinųjų	-	-
naud.	apmąstytinajam	apmąstytiniesiems	apmąstytinajai	apmąstytinosioms	-	-
gal.	apmąstytinąjį	apmąstytinuosius	apmąstytinąją	apmąstytinąsias	-	-
įnag.	apmąstytinuoju	apmąstytinaisiais	apmąstytinąja	apmąstytinosiomis	-	-
viet.	apmąstytinajame	apmąstytinuosiuose	apmąstytinojoje	apmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmąstytinas, mot. g. apmąstytina.
• Skiemenys: ap-mąs-ty-ti-nuo-ju

apmąstytinuoju

1. tas, dėl kurio reikia apmąstyti

Etimologija

<= apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

---