apmokėdavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apmokėdavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apmokėdavęs, mot. g. apmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėdavęs	apmokėdavę	apmokėdavusi, apmokėdavus	apmokėdavusios	-	apmokėdavę
kilm.	apmokėdavusio	apmokėdavusių	apmokėdavusios	apmokėdavusių	-	-
naud.	apmokėdavusiam	apmokėdavusiems	apmokėdavusiai	apmokėdavusioms	-	-
gal.	apmokėdavusį	apmokėdavusius	apmokėdavusią	apmokėdavusias	-	-
įnag.	apmokėdavusiu	apmokėdavusiais	apmokėdavusia	apmokėdavusiomis	-	-
viet.	apmokėdavusiame	apmokėdavusiuose	apmokėdavusioje	apmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apmokėdavusysis	apmokėdavusieji	apmokėdavusioji	apmokėdavusiosios	-	-
kilm.	apmokėdavusiojo	apmokėdavusiųjų	apmokėdavusiosios	apmokėdavusiųjų	-	-
naud.	apmokėdavusiajam	apmokėdavusiesiems	apmokėdavusiajai	apmokėdavusiosioms	-	-
gal.	apmokėdavusįjį	apmokėdavusiuosius	apmokėdavusiąją	apmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	apmokėdavusiuoju	apmokėdavusiaisiais	apmokėdavusiąja	apmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	apmokėdavusiajame	apmokėdavusiuosiuose	apmokėdavusiojoje	apmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apmokėdavęs, mot. g. apmokėdavusi.
• Skiemenys: ap-mo-kė-da-vu-sią-ja

apmokėdavusiąja (ret.)

1. ta, kuri apmokėdavo

Etimologija

<= apmokėti, apmoka, apmokėjo <= ap- + mokėti, moka, mokėjo

---