apnakvojančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apnakvojančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apnakvojantis, mot. g. apnakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apnakvojąs, apnakvojantis	apnakvoją, apnakvojantys	apnakvojanti	apnakvojančios	-	apnakvoją
kilm.	apnakvojančio	apnakvojančių	apnakvojančios	apnakvojančių	-	-
naud.	apnakvojančiam	apnakvojantiems, apnakvojantiem	apnakvojančiai	apnakvojančioms, apnakvojančiom	-	-
gal.	apnakvojantį	apnakvojančius	apnakvojančią	apnakvojančias	-	-
įnag.	apnakvojančiu	apnakvojančiais	apnakvojančia	apnakvojančiomis	-	-
viet.	apnakvojančiame, apnakvojančiam	apnakvojančiuose, apnakvojančiuos	apnakvojančioje, apnakvojančioj	apnakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apnakvojantysis	apnakvojantieji	apnakvojančioji	apnakvojančiosios	-	-
kilm.	apnakvojančiojo	apnakvojančiųjų	apnakvojančiosios	apnakvojančiųjų	-	-
naud.	apnakvojančiajam	apnakvojantiesiems	apnakvojančiajai	apnakvojančiosioms	-	-
gal.	apnakvojantįjį	apnakvojančiuosius	apnakvojančiąją	apnakvojančiąsias	-	-
įnag.	apnakvojančiuoju	apnakvojančiaisiais	apnakvojančiąja	apnakvojančiosiomis	-	-
viet.	apnakvojančiajame	apnakvojančiuosiuose	apnakvojančiojoje	apnakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apnakvojantis, mot. g. apnakvojanti.
• Skiemenys: ap-nak-vo-jan-čiu

apnakvojančiu (ret.)

1. tas, kuris apnakvoja

Etimologija

<= apnakvoti, apnakvoja, apnakvojo <= ap- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---