aprašytinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

aprašytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. aprašytinas, mot. g. aprašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	aprašytinas	aprašytini	aprašytina	aprašytinos	aprašytina	-
kilm.	aprašytino	aprašytinų	aprašytinos	aprašytinų	-	-
naud.	aprašytinam	aprašytiniems	aprašytinai	aprašytinoms	-	-
gal.	aprašytiną	aprašytinus	aprašytiną	aprašytinas	-	-
įnag.	aprašytinu	aprašytinais	aprašytina	aprašytinomis	-	-
viet.	aprašytiname	aprašytinuose	aprašytinoje	aprašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	aprašytinasis	aprašytinieji	aprašytinoji	aprašytinosios	-	-
kilm.	aprašytinojo	aprašytinųjų	aprašytinosios	aprašytinųjų	-	-
naud.	aprašytinajam	aprašytiniesiems	aprašytinajai	aprašytinosioms	-	-
gal.	aprašytinąjį	aprašytinuosius	aprašytinąją	aprašytinąsias	-	-
įnag.	aprašytinuoju	aprašytinaisiais	aprašytinąja	aprašytinosiomis	-	-
viet.	aprašytinajame	aprašytinuosiuose	aprašytinojoje	aprašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. aprašytinas, mot. g. aprašytina.
• Skiemenys: ap-ra-šy-ti-nu

aprašytinu

1. tas, dėl kurio reikia aprašyti

Etimologija

<= aprašyti, aprašo, aprašė <= ap- + rašyti, rašo, rašė

---