apraginančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apraginančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apraginantis, mot. g. apraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginąs, apraginantis	apraginą, apraginantys	apraginanti	apraginančios	-	apraginą
kilm.	apraginančio	apraginančių	apraginančios	apraginančių	-	-
naud.	apraginančiam	apraginantiems, apraginantiem	apraginančiai	apraginančioms, apraginančiom	-	-
gal.	apraginantį	apraginančius	apraginančią	apraginančias	-	-
įnag.	apraginančiu	apraginančiais	apraginančia	apraginančiomis	-	-
viet.	apraginančiame, apraginančiam	apraginančiuose, apraginančiuos	apraginančioje, apraginančioj	apraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginantysis	apraginantieji	apraginančioji	apraginančiosios	-	-
kilm.	apraginančiojo	apraginančiųjų	apraginančiosios	apraginančiųjų	-	-
naud.	apraginančiajam	apraginantiesiems	apraginančiajai	apraginančiosioms	-	-
gal.	apraginantįjį	apraginančiuosius	apraginančiąją	apraginančiąsias	-	-
įnag.	apraginančiuoju	apraginančiaisiais	apraginančiąja	apraginančiosiomis	-	-
viet.	apraginančiajame	apraginančiuosiuose	apraginančiojoje	apraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apraginantis, mot. g. apraginanti.
• Skiemenys: ap-ra-gi-nan-čiuo-ju

apraginančiuoju (ret.)

1. tas, kuris apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---