apraginsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apraginsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apraginsimas, mot. g. apraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginsimas	apraginsimi	apraginsima	apraginsimos	apraginsima	-
kilm.	apraginsimo	apraginsimų	apraginsimos	apraginsimų	-	-
naud.	apraginsimam	apraginsimiems	apraginsimai	apraginsimoms	-	-
gal.	apraginsimą	apraginsimus	apraginsimą	apraginsimas	-	-
įnag.	apraginsimu	apraginsimais	apraginsima	apraginsimomis	-	-
viet.	apraginsimame	apraginsimuose	apraginsimoje	apraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginsimasis	apraginsimieji	apraginsimoji	apraginsimosios	-	-
kilm.	apraginsimojo	apraginsimųjų	apraginsimosios	apraginsimųjų	-	-
naud.	apraginsimajam	apraginsimiesiems	apraginsimajai	apraginsimosioms	-	-
gal.	apraginsimąjį	apraginsimuosius	apraginsimąją	apraginsimąsias	-	-
įnag.	apraginsimuoju	apraginsimaisiais	apraginsimąja	apraginsimosiomis	-	-
viet.	apraginsimajame	apraginsimuosiuose	apraginsimojoje	apraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apraginsimas, mot. g. apraginsima.
• Skiemenys: ap-ra-gin-si-muo-ju

apraginsimuoju (ret.)

1. tas, kurį apragins

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---