apragintini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apragintini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apragintinas, mot. g. apragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintinas	apragintini	apragintina	apragintinos	apragintina	-
kilm.	apragintino	apragintinų	apragintinos	apragintinų	-	-
naud.	apragintinam	apragintiniems	apragintinai	apragintinoms	-	-
gal.	apragintiną	apragintinus	apragintiną	apragintinas	-	-
įnag.	apragintinu	apragintinais	apragintina	apragintinomis	-	-
viet.	apragintiname	apragintinuose	apragintinoje	apragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintinasis	apragintinieji	apragintinoji	apragintinosios	-	-
kilm.	apragintinojo	apragintinųjų	apragintinosios	apragintinųjų	-	-
naud.	apragintinajam	apragintiniesiems	apragintinajai	apragintinosioms	-	-
gal.	apragintinąjį	apragintinuosius	apragintinąją	apragintinąsias	-	-
įnag.	apragintinuoju	apragintinaisiais	apragintinąja	apragintinosiomis	-	-
viet.	apragintinajame	apragintinuosiuose	apragintinojoje	apragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apragintinas, mot. g. apragintina.
• Skiemenys: ap-ra-gin-ti-ni

apragintini (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia apraginti

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---