apsigalvoję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigalvoję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigalvojęs, mot. g. apsigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvojęs	apsigalvoję	apsigalvojusi, apsigalvojus	apsigalvojusios	-	apsigalvoję
kilm.	apsigalvojusio	apsigalvojusių	apsigalvojusios	apsigalvojusių	-	-
naud.	apsigalvojusiam	apsigalvojusiems	apsigalvojusiai	apsigalvojusioms	-	-
gal.	apsigalvojusį	apsigalvojusius	apsigalvojusią	apsigalvojusias	-	-
įnag.	apsigalvojusiu	apsigalvojusiais	apsigalvojusia	apsigalvojusiomis	-	-
viet.	apsigalvojusiame	apsigalvojusiuose	apsigalvojusioje	apsigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvojusysis	apsigalvojusieji	apsigalvojusioji	apsigalvojusiosios	-	-
kilm.	apsigalvojusiojo	apsigalvojusiųjų	apsigalvojusiosios	apsigalvojusiųjų	-	-
naud.	apsigalvojusiajam	apsigalvojusiesiems	apsigalvojusiajai	apsigalvojusiosioms	-	-
gal.	apsigalvojusįjį	apsigalvojusiuosius	apsigalvojusiąją	apsigalvojusiąsias	-	-
įnag.	apsigalvojusiuoju	apsigalvojusiaisiais	apsigalvojusiąja	apsigalvojusiosiomis	-	-
viet.	apsigalvojusiajame	apsigalvojusiuosiuose	apsigalvojusiojoje	apsigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigalvojęs, mot. g. apsigalvojusi.
• Skiemenys: ap-si-gal-vo-ję

apsigalvoję

1. tas, kuris apsigalvojo

Etimologija

<= apsigalvoti, apsigalvoja, apsigalvojo <= ap- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---