apsigalvotųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigalvotųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigalvotas, mot. g. apsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvotas	apsigalvoti	apsigalvota	apsigalvotos	apsigalvota	-
kilm.	apsigalvoto	apsigalvotų	apsigalvotos	apsigalvotų	-	-
naud.	apsigalvotam	apsigalvotiems	apsigalvotai	apsigalvotoms	-	-
gal.	apsigalvotą	apsigalvotus	apsigalvotą	apsigalvotas	-	-
įnag.	apsigalvotu	apsigalvotais	apsigalvota	apsigalvotomis	-	-
viet.	apsigalvotame	apsigalvotuose	apsigalvotoje	apsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigalvotasis	apsigalvotieji	apsigalvotoji	apsigalvotosios	-	-
kilm.	apsigalvotojo	apsigalvotųjų	apsigalvotosios	apsigalvotųjų	-	-
naud.	apsigalvotajam	apsigalvotiesiems	apsigalvotajai	apsigalvotosioms	-	-
gal.	apsigalvotąjį	apsigalvotuosius	apsigalvotąją	apsigalvotąsias	-	-
įnag.	apsigalvotuoju	apsigalvotaisiais	apsigalvotąja	apsigalvotosiomis	-	-
viet.	apsigalvotajame	apsigalvotuosiuose	apsigalvotojoje	apsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigalvotas, mot. g. apsigalvota.
• Skiemenys: ap-si-gal-vo-tų-jų

apsigalvotųjų

1. tas, kurį apsigalvojo

Etimologija

<= apsigalvoti, apsigalvoja, apsigalvojo <= ap- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---