apsigirdėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėsimas, mot. g. apsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėsimas	apsigirdėsimi	apsigirdėsima	apsigirdėsimos	apsigirdėsima	-
kilm.	apsigirdėsimo	apsigirdėsimų	apsigirdėsimos	apsigirdėsimų	-	-
naud.	apsigirdėsimam	apsigirdėsimiems	apsigirdėsimai	apsigirdėsimoms	-	-
gal.	apsigirdėsimą	apsigirdėsimus	apsigirdėsimą	apsigirdėsimas	-	-
įnag.	apsigirdėsimu	apsigirdėsimais	apsigirdėsima	apsigirdėsimomis	-	-
viet.	apsigirdėsimame	apsigirdėsimuose	apsigirdėsimoje	apsigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėsimasis	apsigirdėsimieji	apsigirdėsimoji	apsigirdėsimosios	-	-
kilm.	apsigirdėsimojo	apsigirdėsimųjų	apsigirdėsimosios	apsigirdėsimųjų	-	-
naud.	apsigirdėsimajam	apsigirdėsimiesiems	apsigirdėsimajai	apsigirdėsimosioms	-	-
gal.	apsigirdėsimąjį	apsigirdėsimuosius	apsigirdėsimąją	apsigirdėsimąsias	-	-
įnag.	apsigirdėsimuoju	apsigirdėsimaisiais	apsigirdėsimąja	apsigirdėsimosiomis	-	-
viet.	apsigirdėsimajame	apsigirdėsimuosiuose	apsigirdėsimojoje	apsigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apsigirdėsima.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-si-mas

apsigirdėsimas

1. tas, kurį apsigirdės

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    apsigirdėsimas: bendrai

neapsigirdėsimas (lt)

Vertimai

  apsigirdėsimas: bendrai

---