apsigirdėtas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdėtas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėtas, mot. g. apsigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtas	apsigirdėti	apsigirdėta	apsigirdėtos	apsigirdėta	-
kilm.	apsigirdėto	apsigirdėtų	apsigirdėtos	apsigirdėtų	-	-
naud.	apsigirdėtam	apsigirdėtiems	apsigirdėtai	apsigirdėtoms	-	-
gal.	apsigirdėtą	apsigirdėtus	apsigirdėtą	apsigirdėtas	-	-
įnag.	apsigirdėtu	apsigirdėtais	apsigirdėta	apsigirdėtomis	-	-
viet.	apsigirdėtame	apsigirdėtuose	apsigirdėtoje	apsigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtasis	apsigirdėtieji	apsigirdėtoji	apsigirdėtosios	-	-
kilm.	apsigirdėtojo	apsigirdėtųjų	apsigirdėtosios	apsigirdėtųjų	-	-
naud.	apsigirdėtajam	apsigirdėtiesiems	apsigirdėtajai	apsigirdėtosioms	-	-
gal.	apsigirdėtąjį	apsigirdėtuosius	apsigirdėtąją	apsigirdėtąsias	-	-
įnag.	apsigirdėtuoju	apsigirdėtaisiais	apsigirdėtąja	apsigirdėtosiomis	-	-
viet.	apsigirdėtajame	apsigirdėtuosiuose	apsigirdėtojoje	apsigirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. apsigirdėta.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-tas

apsigirdėtas

1. tas, kurį apsigirdėjo

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    apsigirdėtas: bendrai

neapsigirdėtas (lt)

Vertimai

  apsigirdėtas: bendrai

---