apsigirdį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdį (es. l. veik. dlv., bev. g. dgs. vard., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdintis, mot. g. apsigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdintis, apsigirdįs	apsigirdintys, apsigirdį	apsigirdinti	apsigirdinčios	-	apsigirdį
kilm.	apsigirdinčio	apsigirdinčių	apsigirdinčios	apsigirdinčių	-	-
naud.	apsigirdinčiam	apsigirdintiems, apsigirdintiem	apsigirdinčiai	apsigirdinčioms	-	-
gal.	apsigirdintį	apsigirdinčius	apsigirdinčią	apsigirdinčias	-	-
įnag.	apsigirdinčiu	apsigirdinčiais	apsigirdinčia	apsigirdinčiomis	-	-
viet.	apsigirdinčiame, apsigirdinčiam	apsigirdinčiuose, apsigirdinčiuos	apsigirdinčioje, apsigirdinčioj	apsigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdintysis	apsigirdintieji	apsigirdinčioji	apsigirdinčiosios	-	-
kilm.	apsigirdinčiojo	apsigirdinčiųjų	apsigirdinčiosios	apsigirdinčiųjų	-	-
naud.	apsigirdinčiajam	apsigirdintiesiems	apsigirdinčiajai	apsigirdinčiosioms	-	-
gal.	apsigirdintįjį	apsigirdinčiuosius	apsigirdinčiąją	apsigirdinčiąsias	-	-
įnag.	apsigirdinčiuoju	apsigirdinčiaisiais	apsigirdinčiąja	apsigirdinčiosiomis	-	-
viet.	apsigirdinčajame	apsigirdinčiuosiuose	apsigirdinčiojoje	apsigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdintis, mot. g. apsigirdinti.
• Skiemenys: ap-si-gir-dį

apsigirdį

1. tas, kuris apsigirdi

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---