apsimąstomam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstomam (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstomas, mot. g. apsimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstomas	apsimąstomi	apsimąstoma	apsimąstomos	apsimąstoma	-
kilm.	apsimąstomo	apsimąstomų	apsimąstomos	apsimąstomų	-	-
naud.	apsimąstomam	apsimąstomiems	apsimąstomai	apsimąstomoms	-	-
gal.	apsimąstomą	apsimąstomus	apsimąstomą	apsimąstomas	-	-
įnag.	apsimąstomu	apsimąstomais	apsimąstoma	apsimąstomomis	-	-
viet.	apsimąstomame	apsimąstomuose	apsimąstomoje	apsimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstomasis	apsimąstomieji	apsimąstomoji	apsimąstomosios	-	-
kilm.	apsimąstomojo	apsimąstomųjų	apsimąstomosios	apsimąstomųjų	-	-
naud.	apsimąstomajam	apsimąstomiesiems	apsimąstomajai	apsimąstomosioms	-	-
gal.	apsimąstomąjį	apsimąstomuosius	apsimąstomąją	apsimąstomąsias	-	-
įnag.	apsimąstomuoju	apsimąstomaisiais	apsimąstomąja	apsimąstomosiomis	-	-
viet.	apsimąstomajame	apsimąstomuosiuose	apsimąstomojoje	apsimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstomas, mot. g. apsimąstoma.
• Skiemenys: ap-si-mąs-to-mam

apsimąstomam

1. tas, kurį apsimąsto

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---