apsimąstysimiesiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstysimiesiems (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstysimas, mot. g. apsimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstysimas	apsimąstysimi	apsimąstysima	apsimąstysimos	apsimąstysima	-
kilm.	apsimąstysimo	apsimąstysimų	apsimąstysimos	apsimąstysimų	-	-
naud.	apsimąstysimam	apsimąstysimiems	apsimąstysimai	apsimąstysimoms	-	-
gal.	apsimąstysimą	apsimąstysimus	apsimąstysimą	apsimąstysimas	-	-
įnag.	apsimąstysimu	apsimąstysimais	apsimąstysima	apsimąstysimomis	-	-
viet.	apsimąstysimame	apsimąstysimuose	apsimąstysimoje	apsimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstysimasis	apsimąstysimieji	apsimąstysimoji	apsimąstysimosios	-	-
kilm.	apsimąstysimojo	apsimąstysimųjų	apsimąstysimosios	apsimąstysimųjų	-	-
naud.	apsimąstysimajam	apsimąstysimiesiems	apsimąstysimajai	apsimąstysimosioms	-	-
gal.	apsimąstysimąjį	apsimąstysimuosius	apsimąstysimąją	apsimąstysimąsias	-	-
įnag.	apsimąstysimuoju	apsimąstysimaisiais	apsimąstysimąja	apsimąstysimosiomis	-	-
viet.	apsimąstysimajame	apsimąstysimuosiuose	apsimąstysimojoje	apsimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstysimas, mot. g. apsimąstysima.
• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-si-mie-siems

apsimąstysimiesiems

1. tas, kurį apsimąstys

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---