apsimąstytasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsimąstytasis (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsimąstytas, mot. g. apsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytas	apsimąstyti	apsimąstyta	apsimąstytos	apsimąstyta	-
kilm.	apsimąstyto	apsimąstytų	apsimąstytos	apsimąstytų	-	-
naud.	apsimąstytam	apsimąstytiems	apsimąstytai	apsimąstytoms	-	-
gal.	apsimąstytą	apsimąstytus	apsimąstytą	apsimąstytas	-	-
įnag.	apsimąstytu	apsimąstytais	apsimąstyta	apsimąstytomis	-	-
viet.	apsimąstytame	apsimąstytuose	apsimąstytoje	apsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytasis	apsimąstytieji	apsimąstytoji	apsimąstytosios	-	-
kilm.	apsimąstytojo	apsimąstytųjų	apsimąstytosios	apsimąstytųjų	-	-
naud.	apsimąstytajam	apsimąstytiesiems	apsimąstytajai	apsimąstytosioms	-	-
gal.	apsimąstytąjį	apsimąstytuosius	apsimąstytąją	apsimąstytąsias	-	-
įnag.	apsimąstytuoju	apsimąstytaisiais	apsimąstytąja	apsimąstytosiomis	-	-
viet.	apsimąstytajame	apsimąstytuosiuose	apsimąstytojoje	apsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstytas, mot. g. apsimąstyta.
• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-ta-sis

apsimąstytasis

1. tas, kurį apsimąstė

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---