apsimąstytojai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apsimąstytojai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytojas	apsimąstytojai
kilm.	apsimąstytojo	apsimąstytojų
naud.	apsimąstytojui	apsimąstytojams
gal.	apsimąstytoją	apsimąstytojus
įnag.	apsimąstytoju	apsimąstytojais
viet.	apsimąstytojuje	apsimąstytojuose
šauksm.	apsimąstytojau	apsimąstytojai

• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-to-jai
• žr. pagr. f. apsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apsimąstytoja.

apsimąstytojai

1. tas, kuris apsimąsto

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  apsimąstytojai: bendrai

---

Daiktavardis

apsimąstytojai (dkt., mot. g., vns. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsimąstytoja	apsimąstytojos
kilm.	apsimąstytojos	apsimąstytojų
naud.	apsimąstytojai	apsimąstytojoms
gal.	apsimąstytoją	apsimąstytojas
įnag.	apsimąstytoja	apsimąstytojomis
viet.	apsimąstytojoje	apsimąstytojose
šauksm.	apsimąstytoja	apsimąstytojos

• Skiemenys: ap-si-mąs-ty-to-jai
• žr. pagr. f. apsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. apsimąstytojas.

apsimąstytojai

1. ta, kuri apsimąsto

Etimologija

<= apsimąstyti, apsimąsto, apsimąstė <= ap- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---